Modulis 1 iš 6

Mainai, vertė ir kaina

1.1Apžvalga

Pratarmė

Šis skyrius suteikia jauniesiems mokiniams praktinį pagrindą svarstyti, kodėl žmonės prekiauja, kodėl skirtingiems žmonėms svarbūs skirtingi dalykai ir kaip susidaro kainos. Mokiniai sužinos, kad vertė yra subjektyvi, ribotumas yra svarbus, o kaina nėra tas pats, kas daikto reikšmė mums.

Bendrieji tikslai

  • Tyrinėti mainus, ribotumą, vertę ir kainą per tiesioginę patirtį.
  • Suprasti, kad žmonės tą patį dalyką gali vertinti skirtingai.
  • Mokytis paaiškinti savo pasirinkimus, klausytis kitų ir pasverti, ką tenka paaukoti renkantis.

Kas laukia

Atlikdami mainų po laivo sudužimo užduotį, dalyvaudami gyvame kriauklių aukcione, rūšiavimo ir diskusijų veiklose bei kartu išdėstydami daiktus kainų skalėje, mokiniai derėsis, rinksis, lygins idėjas ir stebės, kaip kainos susidaro realiuoju laiku. Pedagogų laukia turiningi pokalbiai apie norus, poreikius, teisingumą ir skirtingus požiūrius.

Kodėl tai svarbu Bitcoin

Bitcoin skatina žmones kelti esminius klausimus apie pinigus: Kas suteikia daiktui vertę? Kodėl ribotumas yra svarbus? Kaip žmonės susitaria dėl mainų? Ankstyva pažintis su šiomis idėjomis padeda mokiniams tapti sąmoningais ekonominio gyvenimo dalyviais, gebančiais kritiškai vertinti kainas, suprasti, ką tenka paaukoti renkantis, ir suvokti, kad pinigai yra priemonė, kuria žmonės naudojasi tarpusavio veiksmams derinti.

1.2Pirmą kartą, antrą kartą – parduota!

Veiklos tipasVaidmenų žaidimasAukcionas
Trukmė45 min
Dalyvavimo formaVisa klasė
Aprašymas

Šioje veikloje mokiniai dalyvauja klasės aukcione, kuriame „kriauklės“ (arba žetonai) naudojamos kaip paprasta pinigų forma. Klasėje vyksta gyvas aukcionas, kuriame kasdieniai daiktai po vieną parduodami didžiausią kainą pasiūliusiam dalyviui. Kainoms formuojantis realiuoju laiku, mokiniai stebi, kaip ribotumas (ribotas daiktų ir pinigų kiekis) ir paklausa (kiek žmonių nori to paties daikto) lemia, kiek kas nors „kainuoja“. Mokytojo vedamas aptarimas susieja aukciono rezultatus su pagrindinėmis vertės, mainų ir kainų formavimosi sąvokomis, pabrėžiant, kad kainos nėra pastovios ir kad skirtingi žmonės tą patį daiktą vertina skirtingai.

Tikslai

Mokymosi rezultatai

  • Mokiniai susipažįsta su ribotumu ir kainos formavimusi dalyvaudami gyvame aukcione.
  • Jie sužino, kad daiktai įgyja vertę priklausomai nuo to, kiek žmonių jų nori ir kiek ribotas jų kiekis.
  • Mokiniai supranta, kad:
    • Dėl ribotumo daiktai tampa vertingesni.
    • Kainos nėra pastovios; jos priklauso nuo paklausos.
    • Žmonės skirtingus dalykus vertina skirtingai.

Tikslas mokinio žodžiais

  • Siūlykite kainas aukcione naudodami kriaukles ir stebėkite, kaip kainos keičiasi, kai daug žmonių nori to paties daikto, o tokių daiktų yra nedaug.
Priemonės
  • 10 nedidelių klasėje naudojamų daiktų (smagių ar naudingų: lipdukų, pieštukų, užkandžių, trintukų, juokingų skrybėlių, žaislų ir pan.)
  • Kriauklės (arba popieriniai žetonai / monetos, jei kriauklių nėra) — bent po 3–5 kiekvienam mokiniui
  • Baltoji lenta arba didelis popieriaus lapas ir žymeklis siūlomoms kainoms užrašyti taip, kad jas matytų visa klasė
  • Papildomai praverstų: aukciono varpelis arba pliaukštelėjimas / signalas

Paruošimas

  • Suskaičiuokite kiekvienam mokiniui skirtus pradinius žetonus ir padėkite 10 aukciono daiktų ant stalo klasės priekyje.

Eiga

1 žingsnis: Pasiruošimas pamokai

5 minutės

  1. Parodykite aukciono daiktus, įvardykite nepažįstamus, tada išdalykite kriaukles, kurios bus šios dienos aukciono pinigai, ir paprašykite mokinių jas suskaičiuoti.
2 žingsnis: Veikla

30 minučių

Pasiruošimas
  1. Paaiškinkite, kad daiktai parduodami po vieną tam, kas pasiūlo daugiausia kriauklių.
Demonstravimas
  1. Surenkite vieną bandomąjį pardavimą: pradėkite nuo vienos kriauklės, priimkite didesnį pasiūlymą, pasirūpinkite, kad siūlomos kainos būtų visiems matomos, tada užbaikite žodžiais „Pirmą kartą, antrą kartą, parduota“, paskelbkite kainą ir ją užrašykite.
Gyvas aukcionas
  1. Kiekvieno daikto aukcioną pradėkite nuo vienos kriauklės; galutinę kainą užrašykite ten, kur visi ją matytų.
Į ką atkreipti dėmesį
  • Priminkite mokiniams planuoti savo išlaidas: pasibaigus kriauklėms, jie nebegalės siūlyti kainų.
3 žingsnis: Užbaigimas
  • Išdalykite daiktus laimėtojams ir pasveikinkite klasę.

Pagrindiniai akcentai

  • Dalyvaukite aukcione ir išsiaiškinkite, kaip ribotumas ir paklausa veikia kainą.

Klausimai diskusijai

  1. Visus daiktus su jų galutinėmis kainomis išdėliokite ant lentos / sienos.
  2. Paklauskite:
  3. Kurie daiktai buvo brangiausi? Kodėl?
  4. Ar kai kurie daiktai buvo mažai verti? Kodėl?
  5. Ar visi norėjo tų pačių daiktų?
  6. Ar kam nors kriauklės baigėsi per greitai?
  7. Pabrėžkite: kaina priklauso nuo vertės ir ribotumo.
  8. Apibrėžkite šias sąvokas ir užrašykite jas lentoje.

Pastabos

Klasės valdymas
  • Kai kuriems mokiniams ši tvarka gali atrodyti neteisinga. Galbūt už jų norėtus daiktus kiti pasiūlė daugiau. Turėkite omenyje, kad tai gali būti neigiama mokymosi patirtis. Suteikite galimybę toliau prekiauti ir mainytis natūra (žr. diferencijavimą toliau).
Diferencijavimas
  • Keičiant žetonų paskirstymą, galima pakeisti veiklos rezultatą. Paprasčiausias ir teisingiausias būdas – paskirstyti žetonus po lygiai. Tačiau tai ne pati tikroviškiausia situacija. Nevienodas paskirstymas gali būti tinkamas dirbant su labiau pažengusiais mokiniais, siekiant aptarti finansinį mobilumą ir nelygybę.
  • Jaunesni mokiniai: jei mokiniams sunku siūlyti kainą aukcione, galima kiekvieno grupės nario iš eilės paklausti, kiek jis siūlo.
  • Anglų kalbos besimokantys mokiniai / prieinamumas: vaikai gali parodyti siūlomą kainą padėdami kriaukleles stalo viduryje, kaip žaisdami pokerį.
Papildomos veiklos ir užduotys likusiam laikui
  • Jei daiktai iš tikrųjų neatiduodami: užuot gavę daiktus, mokiniai ant lipniųjų lapelių užrašo, kiek, jų manymu, kiekvienas daiktas turėtų kainuoti. Palyginkite jų „prognozes“ su tikraisiais aukciono rezultatais.
  • Taip veikla tampa labiau teorinė ir ją galima kartoti be prizų.
  • Jei lieka laiko, aukciono rezultatais nepatenkintiems mokiniams galima surengti mainų turgų. Mokinius galima paskatinti mainytis daiktais ir prekiaujant tarpusavyje naudoti likusias kriaukleles. Ši veikla gali būti organizuota ir vadovaujama mokytojo arba decentralizuota ir spontaniška, leidžiant mokiniams imtis iniciatyvos.
Siūloma užduotis

Papasakokite vienam iš tėvų ar globėjų apie vieną aukcione siūlytą daiktą ir kodėl jo kaina pasikeitė. Paklauskite, kas, jų manymu, gali lemti kainos kilimą ar kritimą.

1.3Kas yra vertė?

Veiklos tipasDiskusijaKūrybiniai rankdarbiai
Trukmė45 min
Dalyvavimo formaVisa klasėIndividualiai
Aprašymas

Mokiniai tyrinėja vertės sampratą: pasirenka kasdien naudojamus daiktus ir išdėsto juos bendroje vaizdinėje schemoje. Per mokytojo vedamą diskusiją ir bendrą veiklą prie sienos mokiniai lygina asmeninę daiktų vertę su jų kaina ir apmąsto, kaip vertė gali keistis priklausomai nuo požiūrio. Diskutuodami, judėdami ir mąstydami vaizdžiai, mokiniai įgyja pagrindinį supratimą apie vertę, kainą ir ribotumą.

Tikslai

Mokymosi rezultatai

Šios veiklos pabaigoje mokiniai gebės:

  • Suprasti, kad vertė priklauso nuo asmeninių ir socialinių poreikių.
  • Atpažinti ryšį tarp kainos ir vertės.
  • Suvokti, kad vertė nėra pastovi, o keičiasi priklausomai nuo požiūrio.
  • Lavinti bendradarbiavimo įgūdžius per bendras diskusijas ir grupinę meninę veiklą.

Tikslas mokinio žodžiais

  • „Išsiaiškinti, kas lemia daiktų kainą.“
  • „Sužinoti, kokie daiktai mums vertingi ir kodėl ne visi su tuo sutinka.“
  • „Pasikalbėti apie tai, kodėl brangūs daiktai ne visada yra vertingi, o pigūs daiktai vis tiek gali būti svarbūs.“
Priemonės
  • Lipnūs lapeliai arba užrašų kortelės
  • Žymekliai, rašikliai arba pieštukai
  • Lipnioji juosta arba lipnioji masė
  • Silpnai limpanti juosta (maskavimo juosta, dekoratyvinė „washi“ juosta, dažymo juosta ir pan.)
  • Didelis popieriaus lapas keturių ketvirčių schemai, jei nėra lentos
  • Papildomai praverstų: įvairūs daiktai iš namų
  • Papildomai praverstų: baltoji lenta ir žymekliai

Paruošimas

  • Atlaisvinkite vietą ant sienos arba baltosios lentos bendrai schemai.
  • Klasės priekyje padėkite klijavimo priemones ir iš namų atsineštus daiktus, jei jų turite.

Eiga

1 žingsnis: pamokos pradžia

5 minutės

  1. Parodykite daiktus ir paklauskite, kiek jie kainuoja ir kodėl jie svarbūs.
  2. Apibrėžkite:
  3. Kaina: kiek kas nors kainuoja
  4. Vertė: kiek kas nors yra naudinga ar svarbu
  5. Pakvieskite mokinius išsakyti skirtingas nuomones apie tą patį daiktą.
2 žingsnis: veikla

30-40 minučių

Pasiruošimas
  1. Mokiniai ant kiekvieno lipnaus lapelio užrašo po vieną namuose esantį daiktą. Paskatinamasis klausimas: „Kurie daiktai jums svarbiausi?“
  2. Nubraižykite keturių ketvirčių schemą (B priedas): horizontaliai – nuo mažos iki didelės kainos; vertikaliai aukštyn – nuo mažos iki didelės vertės.
Pavyzdžio parodymas
  1. Schemoje pažymėkite vieną pavyzdį ir paaiškinkite savo pasirinkimą.
Veiklos atlikimas
  1. Mokiniai priklijuoja savo lapelius, o vėliau, keičiantis jų nuomonei, prideda naujų daiktų arba perkelia jau esančius.
Refleksija
  • Paklauskite: „Ar tai pigu, ar brangu? Ar tai naudinga? Ar visi sutiktų?“
  • Palyginkite kelių daiktų vietas schemoje, įskaitant pigų, bet didelės vertės daiktą ir brangų, bet mažos vertės daiktą.
  • Įtvirtinkite mintį: kaina yra skaičius, o vertė – vertinimas.
3 žingsnis: Apibendrinimas
  1. Atkreipkite dėmesį į vieną diagramoje pastebimą dėsningumą, tada ją sutvarkykite arba pakabinkite, kad galėtumėte prie jos grįžti vėliau.

Pagrindiniai akcentai

  • Palyginkite kainą ir vertę, kad suprastumėte, kaip skirtingai žmonės gali vertinti daiktus.

Klausimai diskusijai

  • Kaina ir vertė nėra tas pats
  • Žmonių nuomonės apie vertę skiriasi
  • Kainos padeda žmonėms prekiauti net tada, kai jų nuomonės skiriasi
  • Sąsaja su pinigais:
    • Pinigai ir kainos padeda mums prekiauti, kai vertė yra subjektyvi

Pastabos

Klasės valdymas
  • Skatinkite pagarbiai reikšti skirtingas nuomones
  • Pabrėžkite, kad klaidingų atsakymų nėra
  • Mokiniams gali būti įdomiau, jei ašis lipniąja juosta pažymėsite ir pavadinsite veiklos metu. Tačiau jei šis procesas sudėtingas, jis gali blaškyti mokinius ir trukdyti jiems susikaupti.
Papildomos ir laisvo laiko veiklos
  • Parodykite ir papasakokite
  • Pridėkite trečią aspektą: „Kas nustato kainą?“
  • Vėl pasitelkite aukcionus ar prekybos žaidimus
Diferencijavimas
  • Jaunesni mokiniai: iš anksto atspausdintos daiktų kortelės
  • Anglų kalbos besimokantys mokiniai / prieinamumas: piešimas vietoj rašymo
  • Saugumas: prižiūrėkite mokinių judėjimą prie sienų
Siūloma užduotis

Namuose pasirinkite daiktą, kurį vertinate. Papasakokite vienam iš tėvų ar globėjų, kodėl jis jums svarbus, tada paklauskite, ar jie jį vertintų taip pat.

1.4Sudužęs laivas

Veiklos tipasSimuliacijaVaidmenų žaidimasŽaidimas
Trukmė60 min
Dalyvavimo formaVisa klasė
Aprašymas

Šioje visos klasės simuliacijoje mokiniai vaidina laivo katastrofą išgyvenusius žmones, kurie turi apsirūpinti būtiniausiais ištekliais, kad savaitę „išgyventų“ negyvenamoje saloje. Įrankius ir atsargas vaizduoja žaidimo kortos. Iš pradžių mokiniai vykdo tik natūrinius mainus: mokosi derėtis ir susiduria su įprastomis prekybos kliūtimis, tokiomis kaip perteklius, stygius ir poreikių sutapimas. Vėliau per ribotos trukmės „Kriauklių paiešką“ pristatomi prekiniai pinigai: mokiniai renka žetonus, kuriais galima supaprastinti mainus. Kriauklėms patekus į apyvartą, klasėje prasideda mokytojo vadovaujama prekyba: mokiniai nustato kainas, reaguoja į pasiūlą bei paklausą ir patiria, kaip formuojasi kainos. Veikla baigiama biudžeto planavimu ir trumpu prekybos etapu (60 minučių pagrindiniame variante) arba pagal nustatytas taisykles vykstančiu aukcionu (70 minučių sudėtingesniame variante), kuriame įsigyjami norų sąrašo „lobiai“. Taip pereinama prie klausimo, kodėl egzistuoja pinigai.

Tikslai

Mokymosi rezultatai

  • Mokiniai praktiškai išbando natūrinius mainus, susiduria su „poreikių sutapimu“, stygiumi, pasiūla ir paklausa, kainų formavimusi ir mokosi planuoti biudžetą. Sudėtingesniame variante taip pat supažindinama su aukcionais.
  • Perėjimas prie pinigų: prekiniai pinigai (kriauklės) ir kodėl pinigai palengvina prekybą.

Tikslas mokinio žodžiais

  • Mainytis daiktais, kad išgyvenčiau savaitę negyvenamoje saloje.
Priemonės
  • Žaidimo kortos (bent po tris kiekvienam mokiniui, suskirstytos pagal rūšį į atsargų krūveles)
  • „Kriauklės“ (fiziniai žetonai: popieriniai skrituliukai, sagos, rankdarbiams skirtos kriauklės)
  • Lobių skrynia (nedidelė dėžutė arba vokas)
  • Dovanų kortelė (nebegaliojanti arba netikra $100 dovanų kortelė)
  • Tuščios mokymosi kortelės (arba popieriaus lapeliai)
  • Mainų lentelių lapai arba visiems prieinamoje vietoje pateikta didelė mainų lentelė
  • Didelis popieriaus lapas arba vieta lentoje ir žymekliai kriauklių skaičiaus stulpelinei diagramai
  • Po vieną nebrangų arba įsivaizduojamą norų sąrašo daiktą kiekvienam mokiniui baigiamajai prekybai arba aukcionui
  • Laikmatis arba telefono chronometras
  • Balta lenta arba ekranas
  • Žymeklis
  • Papildomai praverstų: vaizdinės priemonės (žr. A ir B priedus), lobių žemėlapis, apdovanojimo lipdukai
  • Papildomai praverstų: projektorius, varpelis arba kitas signalas laikui žymėti, muzika lobių paieškai, paženklintos talpyklos panaudotoms kortoms ir kriauklėms

Paruošimas

  • Prieš mokiniams ateinant išdėliokite žaidimo kortas ir paslėpkite kriaukles įvairiose klasės vietose.
  • Paruoškite lobių skrynią, dovanų kortelę ir laikmatį vėlesniems etapams.

Eiga

Trumpa laiko paskirstymo apžvalga
EtapasPagrindinis variantasSudėtingesnis variantas
Situacijos pristatymas8 min8 min
1 diena — Natūriniai mainai9 min9 min
2 diena — Vėl natūriniai mainai9 min9 min
3 diena — Kriauklių paieška9 min9 min
4 diena — Kriauklių turgus9 min9 min
5 diena — Lobių skrynia ir norų sąrašas7 min7 min
6 diena — Paskutiniai mainai arba aukcionas5 min15 min
Apžvalga ir užbaigimas4 min4 min
Iš viso60 min70 min

Pasirinkite vieną 6 dienos variantą. Pasirenkama 7 dienos veikla ir papildomos užduotys neįtrauktos nė į vieną bendrą trukmę.

1 žingsnis: Pristatykite situaciją

3 minutės

  • Trumpai pakartokite mainų, pinigų ir kainos sąvokas, taip pat priminkite sutartą klasės signalą sustoti ir skirtą laiką.

5 minutės

  1. Trumpai papasakokite apie laivo sudužimą: įgula pasiekia salą ir turi susirasti tai, ko reikia išgyventi. Pasinaudokite A priedu, jei tai padėtų.
  2. Paprašykite mokinių įvardyti keturis naudingus reikmenis — mačetę, meškerę, palapinę ir degtukus — ir paaiškinkite, kad juos vaizduoja žaidimo kortos.
  3. Patikrinkite, ar visi supranta tikslą.
1 diena — Natūriniai mainai

9 minutės

Pasiruošimas
  1. Kiekvienam mokiniui duokite po kelias vienos rūšies kortas: būgnai = mačetės, širdys = meškerės, kryžiai = palapinės, vynai = degtukai.
  2. Kiekvienam mokiniui paaiškinus vieną panaudojimo būdą, perkelkite vieną kortą į panaudotų kortų krūvelę. Paklauskite, ką jie gali daryti su pertekliumi; paskatinkite juos mainyti į tai, ko jiems reikia (B priedas).
Pavyzdžio demonstravimas
  • Parodykite vieną paprastą mainų pavyzdį: vienas mokinys pateikia pasiūlymą, kitas atsako ir jie susitaria. Jei naudinga, pateikite sakinių šablonus: „Turiu ____. Man reikia ____.“
Mainai
  • Paaiškinkite mainų lentelę, tada skirkite mokiniams penkias minutes mainams. Sutartu klasės signalu sustabdykite veiklą.
Pasitikrinimas ir aptarimas
  • Nykštys aukštyn / į šoną / žemyn: poreikiai patenkinti, beveik patenkinti arba dar nepatenkinti. Aptarkite, kas turėjo per daug, o kas per mažai; pristatykite ribotumo ir pasiūlos bei paklausos sąvokas.
Refleksija
  • Paprašykite mokinių užbaigti sakinį: „Vienas dalykas, padėjęs man mainytis, buvo ______.“
2 diena — Vėl natūriniai mainai

9 minutės

Pasiruošimas
  1. Trumpai priminkite kortų rūšis ir jų vaizduojamus reikmenis. Perkelkite po vieną kiekvieno mokinio panaudotą kortą, tada pakvieskite vėl mainytis, kad gautų tai, ko reikia.
Pavyzdžio demonstravimas
  • Jei reikia, dar kartą trumpai pademonstruokite mainus ir pakartokite sakinių šablonus.
Mainai
  • Naudodamiesi mainų lentele, surenkite dar vieną penkių minučių mainų raundą; jį užbaikite sutartu klasės signalu.
Pasitikrinimas ir aptarimas
  • Dar kartą paprašykite mokinių parodyti nykščiais, kaip sekėsi, ir aptarkite, kas šiame raunde kėlė sunkumų.
Trumpa pamokėlė
  • Atkreipkite dėmesį į problemą: mainytis sunku, kai du žmonės nenori vienas kito daiktų. Paaiškinkite, kad pinigai gali padėti.
3 diena — Ribotumas ir pastangos: kriauklių paieška

9 minutės

Pasiruošimas
  • Jei reikia, paslėpkite kriaukles. Paaiškinkite, kad jas galima naudoti kaip pinigus; nustatykite saugumo taisykles (nesistumdyti ir neatiminėti).
Lobio paieška
  • Surenkite penkių minučių kriauklių paiešką (po 2–3 kriaukles kiekvienam mokiniui, paslėptas skirtingo sudėtingumo vietose).
Skaičiavimas ir rezultatų užrašymas
  • Mokiniai poromis suskaičiuoja kriaukles; greitai nubraižykite stulpelinę diagramą, rodančią, kas turi daug, o kas mažai kriauklių, ir aptarkite ribotumą ir pastangas.
Trumpa pamokėlė
  • Apibrėžkite prekinius pinigus—daiktus, kuriuos žmonės naudoja kaip pinigus,—ir paklauskite, ar kriauklės galėtų tam tikti saloje.
Refleksija
  • „Jei kriauklės taptų pinigais, kokia galėtų būti kaina už daiktus? Kodėl?“
4 diena — Prekiniai pinigai ir kainos: kriauklių turgus

9 minutės

Pasiruošimas
  1. Peržiūrėkite turimas atsargas, perkelkite po vieną panaudotą kiekvieno mokinio kortelę ir paaiškinkite, kad dabar mainams galima naudoti kriaukles.
Demonstravimas
  • Pademonstruokite mainus naudojant kriaukles. Kainas nustato mokiniai.
Mainai
  • Penkias minutes naudokitės mainų lentele; mainus užbaikite sutartu klasės signalu.
Pasitikrinimas ir aptarimas
  • Paprašykite mokinių parodyti nykščiais, kaip sekėsi. Paklauskite, ką pinigai palengvino ar apsunkino, kokios kainos nusistovėjo ir ar rezultatas atrodė teisingas.
5 diena — Lobių skrynia ir norų sąrašas

7 minutės

Pasiruošimas
  • 4 dieną paslėpkite lobių skrynią.
Įtraukianti istorijos pradžia
  • Praneškite, kad įgula rado lobį, kuriame yra ir žaidybinė dovanų kortelė.
Lobio paieška
  • Mokiniai suranda skrynią; paaiškinkite, kad iš lobio bus apmokėtas po vieną kiekvieno mokinio norimą prabangos daiktą.
Norų sąrašas
  • Prie kiekvieno mokinio vardo užrašykite po vieną jo norimą prabangos daiktą; pasakykite klasei, kad daiktai atkeliaus rytoj.
6 diena — Norų sąrašas

Pasirinkite vieną baigiamojo raundo variantą. 1 variantas – pagrindinė 60 minučių veiklų eiga; 2 variantas – išplėstinė 70 minučių veiklų eiga.

1 VARIANTAS – Atsitiktinis paskirstymas ir mainai (PAPRASTAS)

5 minutės

Atsitiktinai išdalykite norų sąrašo daiktus (pavyzdžiui, juos išbarstė iš oro numestas krovinys). Mokiniai mainosi daiktais ir likusiomis kriauklėmis, kad gautų tai, ko nori.

Pasirengimas mainams
  • Priminkite mokiniams, kad jie nustato kainas ir maino tai, ką turi, į tai, ko nori.
Mainai
  • Skirkite penkias minutes mainams. Mokiniai gali mainytis ir kriauklėmis bei žaidimo kortomis; mainus sustabdykite sutartu klasės signalu.
2 VARIANTAS – Aukcionas (PAŽENGUSIESIEMS)

15 minučių

  • Daiktai priklauso juos radusiam asmeniui; parduokite juos aukcione už kriaukles.
Pasirengimas aukcionui (3 min)
  • Paaiškinkite, kas yra angliškasis aukcionas: kainos kyla, o paskutinis kainą pasiūlęs dalyvis laimi. Pasipraktikuokite naudoti signalus ir priminkite mokiniams nesiūlyti daugiau kriauklių, nei jie turi.
Aukcionai (9 min)
  • Aukcione parduokite po vieną daiktą.
Aukciono aptarimas (3 min)
  • Paklauskite, kaip biudžeto planavimas, paklausa ir taisyklės paveikė rezultatą.
Pasirenkama papildoma veikla: 7 diena — Laisvė
  • Taikydami metodą „Pagalvokite–Aptarkite poroje–Pasidalykite“, suplanuokite pabėgimą pasitelkdami turimus daiktus.

4 minutės

  • Kurie daiktai buvo brangūs? Kodėl? Kurių daiktų pasiūla atrodė maža? Kokios strategijos pasiteisino?
  • „Pinigai palengvino mainus, nes ______.“
  • Tiesioginiai mainai buvo sudėtingi → kriauklės padėjo (prekiniai pinigai) → pinigai išsprendžia poreikių sutapimo problemą.
  • Sąsaja su „Bitcoin“ – aptarkite, kad „Bitcoin“ yra pinigai, padedantys žmonėms keistis prekėmis ir paslaugomis, tada aptarkite vieną „Bitcoin“ ir kriauklių skirtumą.
  • Surinkite priemones ir patikrinkite, ar visos žaidimo kortos grąžintos, kad jas būtų galima po lygiai išdalyti per būsimą veiklą.

Pagrindiniai akcentai

  • Tiesioginiai mainai gali būti sudėtingi, kai žmonės nenori to, ką turi kitas asmuo.
  • Prekiniai pinigai gali palengvinti mainus.
  • Kainos, biudžetai, pasiūla ir paklausa daro įtaką sprendimams dėl mainų.

Klausimai diskusijai

  • Trumpas rašinėlis arba piešinys: „Vienas dalykas, kurį sužinojau apie mainus arba pinigus.“
  • Apžiūrėkite iškabintas kainų etiketes ir aukciono rezultatus; aptarkite sąžiningumą ir rinkas.
  • Pasirenkama sudėtingesnė užduotis (vyresniems vaikams): sukurkite naujus salos pinigus (taisykles, didžiausią jų kiekį, būdus užkirsti kelią sukčiavimui).

Pastabos

Klasės valdymas
  • Nustatykite „turgavietės“ ribas; naudokite sutartą šūksnį ir atsaką (pvz., „Bitas, blokas… BUM!“).
  • Iškabinkite mainų taisykles: 1) Būkite malonūs, 2) Pateikite pasiūlymą / atsakomąjį pasiūlymą, 3) Negriebkite daiktų, 4) Susitarimą patvirtinkite rankos paspaudimu / sumušdami delnais, 5) Išgirdę sutartą šūksnį, grįžkite į savo vietas.
  • Jei reikia, paskirkite vaidmenis (bankininko / pirato pagalbininkų, turgaus prižiūrėtojų), kad nukreiptumėte mokinių energiją tinkama linkme ir padėtumėte jaunesniems mokiniams.
Papildomos veiklos ir užduotys likusiam laikui užpildyti
  • Nupieškite savo salos parduotuvę ir nustatykite trijų daiktų kainas kriauklėmis.
  • Skaičiavimas mintinai: Jei turite 12 kriauklių ir laimite aukcioną pasiūlę 9 kriaukles, kiek jų lieka?
  • Sudarykite Veno diagramą ir parodykite, ką vaikai vertina namuose ir saloje – ar yra daiktų, patenkančių į abi grupes?
  • 10 labiausiai norimų daiktų sąrašas – paprašykite mokinių sudaryti 10 svarbiausių daiktų, kuriuos jie pasiimtų keliaudami į negyvenamą salą, sąrašą.
Diferencijavimas
  • Jaunesni mokiniai mainosi mažiau kategorijų daiktais (tik maistu ir vandeniu); vyresni mokiniai atsižvelgia į sudėtingesnius poreikius ir kintančias kainas.
  • Pagalba besimokantiems anglų kalbos ir prieinamumas: pateikite kortelių su paveikslėliais ir sakinių šablonų pasiūlymams teikti; paskirkite padedančius bendramokslius.
  • Saugumas: judėti galima tik einant; aiškios veiklos zonos ribos; ribotos trukmės raundai.
Siūloma užduotis

Paaiškinkite vienam iš tėvų ar globėjų, kas yra natūriniai mainai. Papasakokite, kaip kriauklių naudojimas palengvino mainus per užsiėmimą.

A priedas: vaizdinės priemonės pasakojimui

B priedas: mainų lentelė

1.5Verta

Veiklos tipasRūšiavimas / klasifikavimasDiskusija
Trukmė45 min
Dalyvavimo formaVisa klasėIndividualiai
Aprašymas

Mokiniai tyrinėja kainos reikšmę: iškerpa kasdienių daiktų paveikslėlius ir išdėsto juos bendroje kainų skalėje nuo pigių iki brangių. Lygindami, diskutuodami ir padedami mokytojo, mokiniai aiškiai supranta, kad kaina yra pinigų suma, kurią daiktas kainuoja, ir kad skirtingų daiktų kainos gali labai skirtis.

Tikslai

Mokymosi rezultatai

Šios veiklos pabaigoje mokiniai gebės:

  • Suprasti, kad kaina reiškia, kiek pinigų kas nors kainuoja
  • Atpažinti skirtumą tarp pigių ir brangių daiktų
  • Palyginti skirtingų rūšių prekių kainas
  • Dalyvauti grupės diskusijoje ir pagrįsti savo nuomonę

Tikslas mokinio žodžiais

  •  „Sužinoti, kiek kainuoja daiktai, ir atskirti pigius nuo brangių.“
Priemonės
  • Seni katalogai, žurnalai arba atspausdinti prekių lapai
  • Pieštukiniai klijai arba lipnioji juosta
  • Žymekliai
  • Vaikams saugios žirklės
  • Rašymo lenta, vieta ant sienos arba didelis popieriaus lapas kainų skalei
  • Dažymo juosta arba virvelė skalei „Maža kaina–didelė kaina“ sudaryti
  • Papildomai: lipnūs lapeliai arba balsavimo lipdukai
  • Papildomai: projektorius, vaizdinės priemonės (žr. A priedą)

Paruošimas

  • Patikrinkite, ar kataloguose pateiktos prekės tinka mokinių amžiui, paslėpkite išspausdintas jų kainas ir, jei pravers, iš anksto iškirpkite kelis pavyzdžius.

Eiga

1 žingsnis: pamokos pradžia

5 minutės

  1. Paklauskite, ką reiškia kaina, tada užrašykite: Kaina = kiek pinigų kas nors kainuoja.
  2. Palyginkite du pažįstamus daiktus, pavyzdžiui, obuolį ir dviratį.
2 žingsnis: veikla

25 minutės

Pasiruošimas
  1. Ant sienos arba lentos nubrėžkite skalę „Maža kaina–didelė kaina“ (B priedas).
Pavyzdžio demonstravimas
  1. Padėkite vieno daikto paveikslėlį ant skalės, paaiškinkite, kodėl pasirinkote tą vietą, ir pakvieskite mokinius išsakyti, ar jie sutinka.
Veiklos vykdymas
  1. Mokiniai dėlioja daiktų paveikslėlius ant skalės. Klauskite, ar kiekvienas daiktas kainuoja daugiau ar mažiau nei ankstesnis; pasikeitus nuomonei, leiskite jiems perkelti paveikslėlius.
Refleksija
  • Apžvelkite skalę, tada atskleiskite arba apytikriai įvertinkite kelių daiktų tikrąsias kainas.
  • Pabrėžkite, kad dydis nenulemia kainos.
3 žingsnis: užbaigimas
  1. Sutvarkykite priemones; jei naudinga, išsaugokite arba eksponuokite skalę.

Pagrindiniai akcentai

  • Palyginkite kainas, kad atskirtumėte pigias ir brangias prekes.

Klausimai diskusijai

2 minutės

Apibendrinkite:

  • Kaina padeda mums palyginti daiktus
  • Skirtingų daiktų kainos skiriasi
  • Galime nesutarti, bet pinigai padeda mums apsispręsti

Pastabos

Klasės valdymas
  • Kvieskite mokinius prieiti po vieną
  • Skatinkite pagarbiai reikšti nesutikimą
Papildomos užduotys ir veiklos likusiam laikui užpildyti
  • Pridėkite kainų kategorijas (mažiau nei 10 $, 10 $–50 $, daugiau nei 100 $, daugiau nei 1 000 $)
  • Dar kartą sudarykite eilę, šįkart naudodami maisto produktus, patirtis ar paslaugas
  • Palyginkite spėjamas kainas su tikrosiomis
  • Žaidimas „Daugiau ar mažiau“
  • Pristatykite trūkumo sąvoką paklausdami, kodėl kai kurie daiktai kainuoja tiek daug
Diferencijavimas
  • Jaunesniems mokiniams: iš anksto iškirpti daiktų paveikslėliai
  • Besimokantiems anglų kalbos / prieinamumas: leiskite parodyti pirštu, užuot kalbėjus
  • Saugumas: prižiūrėkite, kaip naudojamos žirklės
Siūloma užduotis

Pasirinkite du pažįstamus daiktus namuose ir pasakykite, kuris, jūsų manymu, kainuoja daugiau. Paklauskite vieno iš tėvų ar globėjų, ar kaina ir vertė visada reiškia tą patį.

↑ Grįžti į turinį