Dauguma žmonių niekada nesusimąsto apie pinigus.

Ne apie jų uždirbimą ar išleidimą, o apie tai, kas jie iš tikrųjų yra ir kaip veikia.

Pinigus naudojame kasdien, tačiau retai klausiame, kaip jie veikia.

Prieš skaitydami toliau, skirkite šiek tiek laiko penkiems klausimams. Jei galite, trumpai atsakykite raštu į kiekvieną iš jų:

1. Kodėl žmonėms reikia pinigų?
2. Kas lemia, kad kas nors tampa pinigais?
3. Kas gali kurti ar kontroliuoti jūsų naudojamus pinigus?
4. Kodėl jūsų naudojami pinigai turi vertę?
5. Ar už savo pinigus šiandien galite nusipirkti tiek pat, kiek anksčiau?

Išsaugokite savo atsakymus. Baigę skaityti, grįžkite prie jų. Šis vadovas gali sustiprinti kai kurias jūsų nuostatas, o kitas pakeisti.

Skaitydami atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp fakto ir nuomonės. „Šis banknotas priimamas mokesčiams sumokėti“ yra faktas, kurį galima patikrinti. „Tai geriausia pinigų forma“ yra išvada, kuriai reikia kriterijų ir įrodymų.

Šis vadovas paremtas šešiais klausimais: kodėl pinigai svarbūs, kas jie yra, kokių problemų gali kilti dėl jų, kas yra Bitcoin, kaip saugiai juo naudotis ir kas laukia toliau.

Jis skirtas tik švietimo tikslams. Jame neteikiamos finansinės, investavimo, teisinės ar mokestinės konsultacijos ir nenurodoma nieko pirkti, parduoti ar laikyti.

Pinigai yra mainų priemonė.

Niekas nenori pinigų dėl jų pačių. Jų norime dėl to, ką už juos galime nusipirkti. Banknotas tėra popieriaus lapelis. Jis naudingas tuo, kad kiti žmonės priims jį mainais į dalykus, kurių iš tiesų norime, nes tikisi, kad vėliau jį priims ir kiti.

Būtent tai skiria pinigus nuo natūrinių mainų.

Natūrinių mainų sistemoje mainai įvyksta tik tada, kai abu žmonės tuo pačiu metu nori to, ką turi kitas, ir jiems tinkamais kiekiais. Ekonomistai tai vadina dvigubu norų sutapimu. Jei auginate ryžius ir jums reikia batų, batsiuviui gali reikėti maistinio aliejaus, o ne ryžių. Pinigai išsprendžia šią problemą atskirdami pardavimą nuo pirkimo: ryžius parduodate vienam žmogui, o batus perkate iš kito.

Pinigai paprastai atlieka tris funkcijas.

Jie yra mainų priemonė: žmonės juos priima kaip mokėjimą. Jie yra apskaitos vienetas: jais išreiškiamos kainos, todėl galime palyginti skirtingų dalykų vertę. Be to, jie yra vertės kaupimo priemonė: jie perkelia vertę iš dabarties į ateitį. Jokie pinigai neišsaugo vertės tobulai, tačiau kai kurios jų formos perkamąją galią praranda lėčiau nei kitos.

Per visą istoriją pinigų vaidmenį atliko daugybė dalykų: kriauklės, druska, karoliukai, gyvuliai, varis, sidabras ir auksas. Taurieji metalai buvo pradėti plačiai naudoti, nes buvo reti, patvarūs ir plačiai priimami. Tačiau metalą gabenti ir saugoti sunku, todėl bankai pradėjo išduoti popierinius reikalavimo dokumentus, kuriuos buvo galima iškeisti į nurodytą metalo kiekį. Taikant skirtingus aukso standartus, valiutos vienetas buvo teisiškai susietas su tam tikru aukso kiekiu. Taisyklės skyrėsi priklausomai nuo vietos ir laikotarpio.

Laikui bėgant pinigai ėmė labiau remtis institucijomis ir pažadais nei metalu. 1971 m. Jungtinės Valstijos nutraukė oficialų dolerių keitimą į auksą užsienio vyriausybėms ir centriniams bankams. Šiandien dauguma nacionalinių valiutų yra dekretiniai pinigai: valdžios sprendimu, paprastai per centrinį banką, išleidžiama valiuta, kurios negalima iškeisti į nustatytą aukso ar bet kurios kitos žaliavos kiekį. Lotyniškas žodis fiat reiškia „tebūnie“, o dažnai suprantamas kaip „dekretu“.

Dekretiniai pinigai veikia todėl, kad juos priima žmonės, įmonės, bankai ir vyriausybės. Įstatymai paprastai suteikia jiems teisėtos mokėjimo priemonės statusą ir reikalauja jais mokėti mokesčius, o žmonės jų nori, nes juos naudoja visi aplinkiniai.

Nuo pinigų, užtikrintų kažkuo, perėjome prie pinigų, užtikrintų pasitikėjimu kažkuo.

Išgirdę žodį „infliacija“, žmonės paprastai pagalvoja apie kylančias kainas.

Kainų infliacija – tai nuolatinis bendro kainų lygio kilimas. Kita jos pusė yra perkamoji galia: kiek galima nusipirkti už vieną piniginį vienetą. Jei pagrindinių prekių krepšelio kaina pakyla nuo 100 iki 110 piniginių vienetų, už tuos pačius 100 vienetų viso krepšelio nusipirkti nebegalima.

Infliaciją lemia kelios priežastys, o ekonomistai diskutuoja, kokią reikšmę turi kiekviena iš jų: pinigų ir kredito pasiūlos didėjimas, tiekimo sutrikimai, paklausos pokyčiai, valiutos silpnėjimas, mokesčiai ir gamybos sąnaudos. Viena priežastis verta dėmesio, nes tai yra pasirinkimas, o ne atsitiktinumas: dekretinių pinigų sistemoje nedidelis skaičius institucijų gali didinti pinigų ir kredito pasiūlą bei keisti šios sistemos taisykles.

Pagalvokite, kas suteikia daiktui vertę.

Paveikslo „Mona Lisa“ originalas vertas daugiau nei bet kuri jo kopija ne todėl, kad atrodo geriau, o todėl, kad jis vienintelis. Vien retumas vertės nesukuria, tačiau kai žmonės ko nors nori, to dalyko pasiūla yra svarbi.

Kai pinigų pasiūla auga sparčiau nei prekių ir paslaugų, kurias už juos galima įsigyti, kiekis, už kiekvieną piniginį vienetą paprastai galima nusipirkti mažiau.

Infliacija ne visus veikia vienodai. Žmogus, kuris didžiąją dalį savo lėšų laiko grynaisiais ar santaupomis, gali prarasti perkamąją galią. Žmogus, turintis turto, kurio kaina kyla, gali būti iš dalies apsaugotas. Darbo užmokestis ir kainos taip pat kinta nevienodu greičiu.

Pinigai Jūsų banko sąskaitoje taip pat skiriasi nuo grynųjų Jūsų rankose. Bankas nelaiko visų indėlių grynaisiais: didžiąją jų dalį skolina ir investuoja. Banko sąskaitos likutis yra banko pažadas Jums išmokėti pinigus. Šis pažadas paprastai vykdomas, tačiau tai priklauso nuo banko ir jo veiklą reglamentuojančių taisyklių.

Išbandykite: perkamosios galios patikra

Pasirinkite vieną įprastą prekę ar paslaugą savo bendruomenėje, pavyzdžiui, duoną, transportą ar telefono sąskaitos papildymą. Užsirašykite jos dabartinę kainą. Paklauskite ko nors, kiek ji kainavo prieš kelerius metus, tada, jei galite, patikrinkite patikimą šaltinį. Ar pajamos augo tokiu pat tempu? Kas dar galėtų paaiškinti šį pokytį?

Visa tai nereiškia, kad dekretiniai pinigai neveikia. Jie suteikia galimybę patogiai atsiskaityti, lanksčiai skolintis ir naudotis priemonėmis, padedančiomis reaguoti į krizes. Tačiau tas pats lankstumas kelia riziką: šių pinigų pasiūla ir taisyklės gali keistis, o juos naudojantys žmonės turi mažai įtakos šiems sprendimams.

Štai kodėl žmonės ieško alternatyvų ir kodėl buvo sukurtas „Bitcoin“.

Iki Bitcoin atsiradimo pinigų siuntimas internetu visada priklausė nuo patikimos organizacijos: banko ar mokėjimų bendrovės, kuri tvarkė apskaitos registrą, tvirtino sąskaitas ir galėjo atidėti, užblokuoti ar atšaukti mokėjimą. Dešimtmečius informatikos mokslininkai bandė sukurti skaitmeninius pinigus be centrinio leidėjo. Sunkumų kilo dėl to, kad skaitmeninę informaciją lengva kopijuoti. Jei skaitmeninę monetą būtų galima nukopijuoti ir išleisti du kartus, ji negalėtų veikti kaip pinigai. Tai vadinama dvigubo išleidimo problema.

2008 m. spalio 31 d. asmuo ar grupė, pasivadinę Satoshi Nakamoto, paskelbė dokumentą, kuriame aprašė sprendimą: Bitcoin: lygiaverčių dalyvių elektroninių grynųjų pinigų sistema. Tinklas pradėjo veikti 2009 m. sausį.

Bitcoin – tai skaitmeniniai pinigai, kurie yra decentralizuoti, kurių pasiūla ribota ir kuriuos galima siųsti tiesiogiai vieni kitiems be banko leidimo.

Tai, kad sistema yra decentralizuota, reiškia, kad nėra centrinės įstaigos, galinčios kurti sąskaitas, keisti jų likučius ar spręsti, kas gali prisijungti. Kiekvienas gali atsisiųsti ir patikrinti atvirojo kodo programinę įrangą, o daugybė nepriklausomų kompiuterių saugo registro kopiją. Tai nereiškia, kad visi turi vienodą įtaką. Tai reiškia, kad nė vienas dalyvis negali vienas pakeisti registro ar pinigų sistemos taisyklių visiems.

Tai, kad pasiūla ribota, reiškia, kad niekada nebus daugiau nei 21 milijonas bitkoinų. Nauji bitkoinai išleidžiami pagal viešą tvarkaraštį, o nepriklausomi kompiuteriai, vadinami mazgais, atmeta kiekvieną bloką, pažeidžiantį šią taisyklę. Ši riba patikima, nes kiekvienas gali ją patikrinti. Vis dėlto tai nėra gamtos dėsnis: ji galioja todėl, kad dalyviai nuolat užtikrina jos laikymąsi. Be to, ribota pasiūla negarantuoja, kad kaina kils. Kaina priklauso ir nuo paklausos, ir nuo pasiūlos.

Tai, kad sistema veikia tiesiogiai tarp lygiaverčių dalyvių, reiškia, kad galite siųsti bitkoinus bet kam ir bet kur, neatidarę sąskaitos Bitcoin tinkle ir neprašydami centrinės institucijos leidimo. Jokia bendrovė negali įšaldyti bitkoinų, kuriuos valdote patys. Kita šios laisvės pusė – atsakomybė: galiojančio sandorio paprastai neįmanoma atšaukti, o tinklas neturi pagalbos tarnybos.

Vienas klaidingas įsitikinimas – kad Bitcoin yra neprieinamas, nes vienas bitkoinas brangus. Jums nebūtina pirkti ar naudoti viso bitkoino. Vienas bitkoinas dalijamas į 100 000 000 mažesnių vienetų, vadinamų satošiais, arba sats. Turėti 100 000 sats ir turėti 0,001 bitkoino reiškia turėti tą patį kiekį.

Tinklo veikimas remiasi skirtingais dalyviais: naudotojais, kurie siunčia, gauna ir laiko bitkoinus; mazgais, kurie tikrina, ar kiekvienas sandoris ir blokas atitinka taisykles; ir kasėjais, kurie varžosi dėl galimybės maždaug kas dešimt minučių į registrą įtraukti naują bloką. Šis registras, vadinamas blokų grandine, yra viešas ir matomas kiekvienam, o jį perrašyti labai brangu.

Pastaba dėl rašybos: Bitcoin iš didžiosios B paprastai reiškia tinklą arba sistemą. bitkoinas iš mažosios b reiškia pačius pinigus.

Bitcoin taip pat turi trūkumų. Jo kaina gali greitai keistis. Klaidų pasekmės paprastai yra negrįžtamos. Daugelyje vietų atsiskaitymas bitkoinais vis dar ribotas, o norint jais naudotis saugiai reikia šiek tiek pasimokyti. Bitcoin dalį pasitikėjimo institucijomis pakeičia tikrinimu ir asmenine atsakomybe. Tačiau rizikos jis nepanaikina.

Viena „Bitcoin“ piniginė yra įrankis, dažniausiai programėlė, leidžiantis gauti bitkoinus, patikrinti jų likutį ir juos siųsti. Jūsų bitkoinai saugomi ne telefone: jie įrašyti blokų grandinėje. Piniginė tvarko raktus, kuriais galite įrodyti, kad bitkoinai priklauso jums, ir patvirtinti mokėjimą.

Taigi pirmasis klausimas apie bet kurią piniginę yra toks: kas valdo raktus?

Kas iš tikrųjų saugo jūsų bitkoinus?

Naudojant savarankiškai valdomą piniginę, raktus valdote jūs.

Kai ją nustatote, ji parodo pradinę frazę (dar vadinamą atkūrimo fraze): nustatyta tvarka išdėstytų žodžių sąrašą, kurį dažnai sudaro 12 arba 24 žodžiai. Ja galima atkurti jūsų raktus kitame įrenginyje. Bet kas, turintis šią frazę, gali pasisavinti jūsų bitkoinus. Pradinė frazė nėra vien atsarginė kopija: ji suteikia visišką prieigą.

Apsaugokite ją:

• kurdami piniginę, tiksliai užrašykite ją ant popieriaus;
• laikykite ją neprijungtą prie interneto, slaptoje vietoje, kur ji nepasimes ir nebus sugadinta;
• niekada jos nefotografuokite, nesiųskite el. paštu, nelaikykite debesijos užrašuose ir nesiųskite žinute;
• niekada neįveskite jos interneto svetainėje.

Jei prarasite pradinę frazę ir savo įrenginį, niekas negalės atkurti prieigos prie jūsų bitkoinų.

Naudojant saugotojo valdomą piniginę, jūsų raktus saugo įmonė, panašiai kaip bankas. Jūsų likutis yra įmonės pažadas jums sumokėti. Nustatymo procesas įprastas, be to, gali būti teikiama pagalba, tačiau esate priklausomi nuo tos įmonės: ji gali apriboti lėšų išėmimą, įšaldyti sąskaitą, patirti programišių įsilaužimą arba nutraukti veiklą.

Naudingas posakis „Bitcoin“ pasaulyje: ne jūsų raktai – ne jūsų monetos. Saugojimo būdo pasirinkimas nėra jūsų vertės išbandymas. Svarbiausia žinoti, kokį būdą naudojate ir kuo pasitikite.

My First Bitcoin nerekomenduoja konkrečių piniginių. Įrankiai, mokesčiai ir savininkai keičiasi, o tai, kas tinka vienai bendruomenei, gali netikti kitai. Paklauskite patikimo mokytojo, ką naudoja vietos žmonės, ir prieš naudodami bet kurią piniginę patys patikrinkite šiuos dalykus:

• Raktai: kas valdo raktus – jūs ar įmonė?
• Prieigos atkūrimas: kas nutiks, jei prarasite telefoną arba įmonė išnyks?
• Šaltinis: ar atsisiuntėte ją iš oficialios svetainės arba oficialaus programėlių parduotuvės puslapio, o ne paspaudę kieno nors atsiųstą nuorodą?
• Kodas: ar jos kodas atviras ir aktyviai prižiūrimas? (Vien atvirasis kodas neįrodo, kad įrankis yra saugus.)
• Išlaidos: kokie mokesčiai taikomi siunčiant, gaunant ar išsiimant lėšas?
• Mokėjimai: ar ji palaiko Jums reikalingus mokėjimus blokų grandinėje arba „Lightning“ tinkle?

„Bitcoin“ tinkle yra du įprasti mokėjimo būdai. Blokų grandinėje atliekami mokėjimai įrašomi tiesiogiai į blokų grandinę. „Lightning“ yra „Bitcoin“ pagrindu sukurtas mokėjimų tinklas, skirtas greitiems, nedideliems ir dažniems mokėjimams, pavyzdžiui, už kavą. „Lightning“ piniginė taip pat gali būti valdoma saugotojo arba savarankiškai.

Trys taisyklės padės Jums išlikti saugiems mokantis:

1. Pirmiausia mokykitės. Nesiimkite veiksmų vedami jaudulio, baimės ar spaudimo.
2. Pradėkite nuo mažų sumų. Išbandykite nepažįstamus įrankius su suma, kurią galite sau leisti prarasti.
3. Nepasitikėkite, tikrinkite. Prieš patvirtindami mokėjimą, patikrinkite asmenį, mokėjimo būdą, adresą ir sumą.

Dalinkitės mokėjimui gauti reikalinga informacija, bet niekada – paslaptimis. Adresu ar mokėjimo užklausa galima dalintis. Atkūrimo fraze ar privačiuoju raktu niekada negalima dalintis. Joks sąžiningai dirbantis mokytojas, piniginių paslaugų įmonė ar pagalbos tarnybos darbuotojas niekada jų neprašys.

Sustokite, jei kas nors ragina skubėti ar viską laikyti paslaptyje, žada garantuotą grąžą, prašo pirmiausia atsiųsti bitkoinų arba prašo Jūsų atkūrimo frazės. Padarykite pauzę. Niekuo nesidalinkite. Nieko nesiųskite. Tada patikrinkite informaciją pasitelkdami Jums jau žinomą šaltinį.

Pinigai priklauso nuo taisyklių ir pasitikėjimo

Fiatiniai pinigai leidžia patogiai atsiskaityti, tačiau jų pasiūlą ir taisykles nustato nedidelis skaičius institucijų, o jų perkamoji galia laikui bėgant gali mažėti.

Bitcoin siūlo kitokias taisykles

Nuo 2009 metų Bitcoin siūlo visiems prieinamus pinigus, kurių pasiūla yra viešai žinoma ir ribota ir kuriuos galima patikrinti, užuot pasikliovus pasitikėjimu. Tačiau tai turi ir savo kainą: kainų svyravimus, neištaisomas klaidas ir asmeninę atsakomybę.

Saugumas – svarbiausia

Pirmiausia mokykitės, pradėkite nuo mažų žingsnių ir viską tikrinkite. Niekada neatskleiskite savo atkūrimo frazės. Nereikia visko daryti iš karto: pakanka vieno saugaus kito žingsnio.

Tai tik pradžia

Grįžkite prie penkių pradžioje pateiktų klausimų. Ką atsakytumėte dabar?

Programa „Bitcoin diplomas“ yra kitas žingsnis. Keturi jos moduliai padės gilinti žinias: nuo pinigų supratimo ir Bitcoin veikimo iki saugaus Bitcoin naudojimo ir Bitcoin jūsų bendruomenėje. Išlikite smalsūs, toliau kelkite klausimus ir sužinokite daugiau svetainėje myfirstbitcoin.org.