Modulis 2 iš 6

Laikas, energija ir atlygis

2.1Apžvalga

Pratarmė

Šis skyrius padeda mokiniams pastebėti, kad laikas ir energija yra vertingi ištekliai. Mokiniai tyrinės, kaip pastangos, poilsis, sėkmė, taisyklės ir kantrybė gali lemti žmonių gaunamą atlygį, ir mokysis kalbėti apie teisingumą bei ateitį veikiančius pasirinkimus.

Bendrieji tikslai

  • Pastebėkite, kaip laikas, energija, pastangos ir poilsis veikia kasdienius sprendimus.
  • Palyginkite teisingumu, atsitiktinumu ir pastangomis grindžiamas atlygio sistemas.
  • Apsvarstykite trumpalaikius pasirinkimus ir ilgalaikes jų pasekmes.

Kas laukia

Mokiniai sudarys savo dienotvarkės planus, stebės savo energijos lygį per dieną, žais žaidimus su skirtingomis atlygio sistemomis, aptars pasakojimą apie teisingumą, dar kartą prisimins pasaką „Trys paršiukai“, taip pat sukurs išmintingai besirenkantį superherojų. Pedagogai gali tikėtis nuoširdžių apmąstymų ir naudingų pokalbių apie pusiausvyrą, pastangas, atsitiktinumą ir ilgalaikį mąstymą.

Kodėl tai svarbu „Bitcoin“

„Bitcoin“ grindžiamas laiku, energija ir bendromis taisyklėmis: darbo įrodymas susieja pastangas su tinklo saugumu. Jauniesiems mokiniams dar nereikia perprasti techninių jo detalių; jiems reikia progų samprotauti apie tai, kodėl darbas turi vertę, kodėl taisyklės svarbios ir kodėl kantrybės reikalaujantis pasirinkimas kartais gali duoti geresnį rezultatą.

2.2Darbas, poilsis ir žaidimai

Veiklos tipasPatirtinis mokymasisRefleksija
Trukmė45 min
Dalyvavimo formaVisa klasėPorosIndividualiai
Aprašymas

Mokiniai nagrinėja, kaip kasdienes veiklas galima suskirstyti į darbą, poilsį ir žaidimus. Kartu grupuodami veiklas ir individualiai vaizduodami savo dienotvarkę, mokiniai apmąsto, kaip per dieną naudoja savo laiką. Ši veikla padeda formuoti pradinį supratimą apie pusiausvyrą, energiją ir sąmoningą laiko naudojimą.

Tikslai

Mokymosi rezultatai

Atlikę šią veiklą, mokiniai gebės:

  • Atpažinti veiklas ir priskirti jas darbui, poilsiui ar žaidimams
  • Apmąstyti, kaip jų laikas pasiskirsto kasdieniame gyvenime
  • Suprasti darbo, poilsio ir žaidimų pusiausvyros svarbą
  • Pradėti sieti laiko naudojimą su energija ir savijauta

Tikslas mokinio žodžiais

  • "Panagrinėti, ką veikiu dirbdamas, ilsėdamasis ir žaisdamas, ir įvertinti, ar tarp šių veiklų išlaikau tinkamą pusiausvyrą."
Priemonės
  • Kortelės su įprastomis kasdienėmis veiklomis (pvz., dantų valymu, namų darbų ruoša, futbolu, vaizdo žaidimais, miegu, maisto gaminimu, skaitymu)
  • Neužpildyti dienotvarkės lapai (po vieną kiekvienam mokiniui)
  • Pieštukai, vaškinės kreidelės, flomasteriai
  • Didelis plakatas arba lentos plotas, suskirstytas į DARBĄ – POILSĮ – ŽAIDIMUS (žr. B priedą)
  • Rašymo lenta arba vieta ant sienos
  • Lipnioji juosta arba magnetai kortelėms pritvirtinti
  • Papildomai praverstų: tuščios kortelės mokinių sugalvotoms veikloms, vaizdinės priemonės (žr. A priedą)
  • Papildomai praverstų: laikmatis arba vaizdinis laikrodis

Paruošimas

  • Paruoškite DARBO–POILSIO–ŽAIDIMŲ schemą ir padėkite veiklų korteles taip, kad visi jas matytų.
  • Mokinių darbo vietose padėkite dienotvarkės lapus ir piešimo priemones.

Eiga

1 žingsnis: įvadinis pokalbis

5-10 minučių

  1. Paklauskite mokinių:
  • "Kas yra darbas?"
  • "Kas yra poilsis?"
  • "Kas yra žaidimai?"
  1. Išklausykite kelis atsakymus, atkreipkite dėmesį, kad veikla gali tikti daugiau nei vienai kategorijai, tada apibrėžkite:
  • Darbas: tai, ką privalome daryti
  • Poilsis: tai, kas padeda mums atgauti jėgas
  • Žaidimai: tai, ką renkamės savo malonumui
2 žingsnis: veikla

30 minučių

Pasiruošimas
  1. Parodykite trijų persidengiančių dalių DARBO–POILSIO–ŽAIDIMŲ schemą (B priedas) ir veiklų korteles.
  • DARBAS
  • POILSIS
  • ŽAIDIMAI
Pavyzdžio demonstravimas
  1. Padėkite vieną kortelę ir garsiai paaiškinkite savo mintį: „Miegą priskiriu POILSIUI, nes jis padeda man atgauti jėgas.“ Paprašykite pasiūlyti kitų variantų.
Pirmas etapas: bendras grupavimas
  1. Mokiniai priskiria korteles kategorijoms, paaiškindami kodėl arba siūlydami jas priskirti kelioms kategorijoms. Pasirinktinai: prieš padėdami kortelę, balsuokite.
Tarpinis aptarimas
  1. Peržiūrėkite schemą: „Kas tinka daugiau nei vienai grupei?“ Dar kartą pabrėžkite, kad kategorijos gali persidengti.
Antras etapas: mano dienotvarkė (20 minučių)
  1. Mokiniai pavaizduoja savo dienos, savaitės ar metų rutiną, tada pažymi, kurios jų veiklos yra darbas, poilsis ir žaidimai.
Refleksija
  • Pasirinktinai: „Kas nutinka, kai per daug dirbame arba visai nesiilsime ar nežaidžiame?“
3 žingsnis: apibendrinimas
  1. Sutvarkykite priemones ir dar kartą pabrėžkite: „Dienotvarkės skiriasi, bet pusiausvyra svarbi.“

Pagrindiniai akcentai

  • Suskirstykite kasdienes veiklas į darbą, poilsį ar žaidimus ir apmąstykite jų pusiausvyrą.

Klausimai diskusijai

5 minutės

  1. Apibendrinkite pagrindines mintis:
  • Visiems reikia darbo, poilsio ir žaidimų
  • Pusiausvyra yra svarbi
  • Skirtingų žmonių dienotvarkės skiriasi
  1. Susiekite su tolesniu mokymusi:
  • Šie pasirinkimai veikia energiją, sveikatą ir mokymąsi.
  1. Papildoma neprivaloma užduotis namuose: mokiniai paklausia vieno iš tėvų ar globėjų, koks buvo jų darbas, poilsis ir žaidimai, kai jie buvo tokio pat amžiaus.

Pastabos

Klasės valdymas
  • Skatinkite pagarbiai reikšti nesutikimą
  • Leiskite mokiniams persigalvoti
Papildomos veiklos ir užduotys laisvam pamokos laikui
  • Pakartokite veiklą, palygindami savaitgalius su mokslo dienomis
  • Palyginkite dienotvarkes skirtingais metų laikais ir per šventes
Diferencijavimas
  • Vyresniems mokiniams: mokiniai gali patys užrašyti savo korteles ant lipniųjų lapelių.
  • Besimokantiems anglų kalbos / prieinamumui užtikrinti: naudokite piktogramas ir gestus
  • Saugumas: prižiūrėkite mokinių judėjimą prie lentos
Siūloma užduotis

Paklauskite vieno iš tėvų ar globėjų, koks buvo jų darbas, poilsis ir žaidimai, kai jie buvo jūsų amžiaus. Taip pat papasakokite apie vieną savo dienos dalį.

A priedas - Vaizdinė priemonė

B priedas - Veno diagrama

2.3Energijos ekonomika

Veiklos tipasRefleksijaPiešimas / vaizdinė veikla
Trukmė35 min
Dalyvavimo formaVisa klasėIndividualiai
Aprašymas

Mokiniai tyrinėja, kaip jų energija keičiasi per dieną, bendrame klasės grafike ir asmeniniame energijos stebėjimo lape žymėdami įprastas veiklas. Vaizduodami energijos pakilimus ir nuosmukius laikui bėgant, mokiniai pradeda geriau suprasti save: savo pastangas, poilsį ir tai, kaip eikvojama energija. Ši veikla padeda pagrindą vėlesnėms pamokoms apie laiko pirmenybę, vertę ir sąmoningą sprendimų priėmimą.

Tikslai

Mokymosi rezultatai

Baigę šią veiklą, mokiniai gebės:

  • Atpažinti, kad energijos lygis per dieną keičiasi
  • Įvardyti veiklas, kurios suteikia energijos arba ją eikvoja
  • Grafiškai pavaizduoti savo energijos kaitą per dieną
  • Pradėti apmąstyti, kaip naudojamas laikas ir energija

Tikslas mokinio žodžiais

  • "Pamatyti, kaip mano energija keičiasi per dieną ir kas ją eikvoja arba man jos suteikia."
Priemonės
  • Mokomosios kortelės arba kortelės su kasdienių veiklų paveikslėliais (pusryčiavimas, dantų valymas, ėjimas į mokyklą, namų darbų ruoša, žaidimas lauke, televizoriaus žiūrėjimas, miegas ir kt.)
  • Individualūs energijos stebėjimo lapai (žr. B priedą)
  • Vaškinės kreidelės, pieštukai, flomasteriai
  • Didelė rašymo lenta arba plakatas bendram klasės energijos stebėjimo grafikui
  • Rašymo lentos žymekliai
  • Lipnioji juosta arba magnetai kortelėms tvirtinti
  • Papildomai praverstų: atspausdinti maži paveikslėliai dar nemokantiems rašyti mokiniams, vaizdinės priemonės (žr. A priedą)
  • Papildomai praverstų: projektorius arba vaizdinis laikmatis

Paruošimas

  • Nubraižykite energijos stebėjimo grafiką: apačioje pažymėkite paros laiką nuo saulėtekio iki saulėlydžio, o šone – energijos lygį nuo žemo iki aukšto.
  • Išdėliokite veiklų korteles, užduočių lapus ir rašymo priemones; palikite laisvą priėjimą prie lentos.

Eiga

1 žingsnis: pasiruošimas pamokai

3-5 minutės

  1. Paklauskite, kada mokiniai jaučiasi turintys daugiausia ir mažiausia energijos; paprašykite trumpai atsakyti pakeliant rankas.
2 žingsnis: veikla

30 minučių

Pasiruošimas
  1. Parodykite energijos stebėjimo grafiką (A priedas): laikas žymimas iš kairės į dešinę, o energijos lygis – nuo žemo iki aukšto. Įvardykite ryto, popietės ir vakaro veiklas.
Pavyzdžio demonstravimas
  1. Drauge padėkite vieną kortelę grafike: „Kada tuo užsiimate? Ar ši veikla Jums suteikia energijos, ar ją eikvoja?“
3 žingsnis: bendro grafiko sudarymas

15 minučių

  1. Drauge išdėliokite 8–10 kortelių. Leiskite mokiniams nesutikti vieniems su kitais, jei jų patirtys skiriasi, o tada paklauskite, ką jie pastebi užbaigtame grafike.
4 žingsnis: individualaus grafiko sudarymas

10–15 minučių

  1. Mokiniai energijos stebėjimo lape pažymi 4–6 kasdienes veiklas (B priedas) žodžiais arba piešiniais. Jei tai padėtų, pasiūlykite paveikslėlių arba galimybę dirbti poroje.
Refleksija

2 minutės

  1. Paklauskite, kada mokiniai turi daugiausia energijos, kas ją eikvoja ir kas padeda jiems pailsėti. Vyresnių mokinių paklauskite, kaip tausoti energiją tam, kas svarbu.
5 žingsnis: apibendrinimas

5 minutės

  1. Sutvarkykite priemones. Dar kartą pabrėžkite, kad energijos kiekis ribotas, o pasirinkimai yra svarbūs.

Pagrindiniai akcentai

  • Stebėkite, kaip kasdienės veiklos eikvoja energiją ir ją veikia.

Klausimai diskusijai

3 minutės

Išmoktos medžiagos aptarimas su mokiniais

  1. Pakartokite, kad energija per dieną keičiasi, skirtingos veiklos ją veikia nevienodai, o kiekvieno žmogaus energijos kaita yra skirtinga.
  2. Susiekite su būsimomis pamokomis paaiškindami, kad šie energijos kaitos dėsningumai turi įtakos tam, kaip dirbame, ilsimės, žaidžiame ir renkamės.

Pastabos

Darbo klasėje organizavimas
  • Nustatykite aiškias kalbėjimo paeiliui taisykles, sprendimams dėl išdėstymo skirkite tik kelias sekundes, skatinkite klausytis ir pagarbiai reikšti nesutikimą.
Papildomos ir laisvo laiko užpildymo veiklos
  • Mokyklos dienos ir savaitgalio energijos grafikų palyginimas, grafikų palyginimas mažose grupėse, energijos lygio demonstravimas judesiais: pritūpimas, kai energijos mažai, ir išsitiesimas visu ūgiu, kai energijos daug.
  • Taikykite tuos pačius principus nagrinėdami energijos lygį ilgesniais laikotarpiais (savaitėmis, metų laikais, per visą gyvenimą ir kt.).
Diferencijavimas
  • Jaunesni mokiniai: prireikus – porininko pagalba jaunesniems mokiniams, piešimas ir kortelės su paveikslėliais.
  • Besimokantiems anglų kalbos ir prieinamumui užtikrinti: vaizdinė medžiaga, pavyzdžių demonstravimas, porininko pagalba.
  • Sauga: prižiūrėkite mokinių judėjimą prie lentos.
Siūloma užduotis

Papasakokite vienam iš tėvų ar globėjui apie vieną dienos metą, kai turite daug energijos, ir kitą, kai jos turite mažiau. Paklauskite, kada jie jaučiasi energingiausi.

A priedas - Vaizdinė priemonė

B priedas - Energijos stebėjimo lapai

C priedas - Veiklos planavimo lapas

2.4Tai neteisinga!

Veiklos tipasŽaidimasDiskusijaPatirtinis mokymasis
Trukmė60 min
Dalyvavimo formaVisa klasėMažos grupėsPorosIndividualiai
Aprašymas

Mokiniai nagrinėja teisingumo sampratą dalyvaudami trumpų žaidimų sekoje, kurioje atlygiai paskirstomi skirtingais būdais. Remdamiesi tiesiogine patirtimi, mokiniai lygina neteisingas, atsitiktinumu grindžiamas, pastangomis grindžiamas sistemas ir darbo įrodymą. Emocinės reakcijos priimamos ir pasitelkiamos struktūruotai refleksijai. Ši veikla padeda susidaryti pagrindinį supratimą apie teisingumą, atlygį ir lygias galimybes.

Tikslai

Mokymosi rezultatai

Šios veiklos pabaigoje mokiniai gebės:

  • Išbandyti ir atpažinti neteisingas, atsitiktinumu grindžiamas, pastangomis grindžiamas ir teisingas sistemas
  • Suprasti, kad ne visi atlygiai uždirbami vienodai
  • Atpažinti, kad teisingumui būtinos vienodos taisyklės ir lygios galimybės
  • Plėsti su pastangomis, atlygiu ir teisingumu susijusį žodyną bei emocinį sąmoningumą
  • Pasirengti suprasti darbo įrodymo sampratą

Tikslas mokinio žodžiais

  •  „Išbandyti, kurie žaidimai yra teisingi, o kurie ne, ir kodėl.“
Priemonės
  • Karoliukai arba maži žetonai, žymintys atlygį („Mano atsargos“): bent po vieną kiekvienam mokiniui ir nedidelė atsarga
  • Kortelės arba paveikslėliai, vaizduojantys savybes ar požymius (plaukų spalvą, aprangą, gimtadienius ir kt.)
  • Piešimo popierius ir pieštukai
  • Po penkis žaidimo kauliukus kiekvienam mokiniui darbo įrodymo etapui
  • Žaidimo kortų kaladė
  • Priemonės pasirinktai darbo užduočiai (pavyzdžiui, galvosūkių kortelės, rūšiuojami daiktai arba klausimų kortelės)
  • Laikmatis arba chronometras
  • Bendras stalas arba indas, kuris bus naudojamas kaip „bankas“
  • Rašymo lenta arba didelis popieriaus lapas ir žymeklis klasės sprendimams užrašyti
  • Laisva erdvė judriesiems žaidimams
  • Papildomai praverstų: vaizdinė medžiaga (žr. A priedą), kiekvieno etapo pavadinimo kortelės (Neteisingumas, Atsitiktinumas, Darbas, Darbo įrodymas)

Paruošimas

  • Paruoškite saugią žaidimų erdvę ir sudėkite visus karoliukus į bendrą „banką“.
  • Pažymėkite kiekvieną etapą ir išdėliokite jam skirtas priemones tokia tvarka, kokia jas naudosite.

Eiga

1 žingsnis: pasiruošimas pamokai

5 minutės

  1. Paaiškinkite: „Žaisime keturis žaidimus; po kiekvieno nuspręsite, ar jis buvo teisingas.“ Pristatykite „Mano atsargas“: mokiniai pasilieka tik tuose etapuose gautus karoliukus, kuriuos klasė pripažįsta teisingais.
  2. Paklauskite, ką reiškia teisingumas ir kaip jaučiamasi susidūrus su neteisingumu.
2 žingsnis: veikla

45 minutės

Pasiruošimas
  1. Paaiškinkite, kad po kiekvieno etapo bus balsuojama. Etape, kurį klasė pripažįsta neteisingu, gautus karoliukus grąžinkite į banką; jei naudinga, pakartokite teisingą etapą.
Pavyzdžio parodymas
  1. Parodykite, kaip uždirbti ir grąžinti karoliuką, taip pat kaip pagarbiai reaguoti į laimėjimą, pralaimėjimą ir nesutarimus.
3 žingsnis: 1 etapas: neteisingumas

10 minučių

  1. Taikykite akivaizdžiai neteisingą metodą (pavyzdžiui, remkitės mokytojo simpatijomis ar savavališkai pasirinktais požymiais). Balsuokite: ar visi turėjo lygias galimybes? Ar pastangos turėjo reikšmės? Grąžinkite karoliukus.
4 žingsnis: 2 etapas: atsitiktinumas

10 minučių

  1. Skirkite atlygį pagal kauliukų metimo ar kortų traukimo rezultatus. Paklauskite, ar dėl sėkmės ir pastangų šis būdas buvo teisingas; grąžinkite karoliukus, jei klasė jo nepripažįsta teisingu.
5 žingsnis: 3 etapas: darbas

10 minučių

  1. Pateikite fizinę arba protinę užduotį. Paklauskite, ar visi galėjo dalyvauti vienodomis sąlygomis; grąžinkite karoliukus, nebent klasė pripažįsta sistemą teisinga.
6 žingsnis: 4 etapas: darbo įrodymas

10 minučių

  1. Duokite kiekvienam mokiniui po penkis žaidimo kauliukus ir nurodykite aiškų tikslą, pavyzdžiui, išridenti tris vienodus skaičius. Mokiniai meta kauliukus, kol jiems pasiseka, tada nusprendžia, ar dėl visiems vienodų taisyklių šis būdas buvo teisingas. Jei taip, pridėkite atlygį prie „Mano atsargų“.

Pasirinktinai: prieš patvirtindami apdovanojimus, paskirkite mokinį patikrinti rezultatus; kiekvieną kartą šią užduotį patikėkite vis kitam mokiniui.

Pasitikrinimas
  1. Užrašykite kiekvieną klasės sprendimą.
Refleksija
  • Paklauskite, kaip mokiniai jautėsi žaisdami ir kuo paskutinis žaidimas skyrėsi nuo kitų. Pabrėžkite sąžiningas taisykles, lygias galimybes ir rezultatų tikrinimą.
7 žingsnis: apibendrinimas

5 minutės

  1. Susitvarkykite. Įtvirtinkite mintį: „Sąžiningose sistemose visiems galioja tos pačios taisyklės ir suteikiamos vienodos galimybės.“

Pagrindiniai akcentai

  • Palyginkite atlygio sistemas, kad paaiškintumėte, kas lemia sistemos sąžiningumą.

Klausimai diskusijai

10 minučių

  1. Aptarkite keturias išbandytas sistemas: nesąžiningą, atsitiktinę, pagrįstą darbu ir pagrįstą darbo įrodymu.
  2. Aptarkite, kodėl darbo įrodymas suteikė visiems vienodas galimybes.
  3. Susiekite šią patirtį su realiame pasaulyje veikiančiomis sistemomis, kuriose atlygį reikia užsitarnauti.

Pasirinktinis pasakojimas arba kūrybinė refleksija: mokiniai piešia arba rašo apie atvejį, kai kas nors jiems atrodė nesąžininga, arba apie sistemą, kuri, jų manymu, yra sąžininga.

Pastabos

Klasės valdymas
  • Atvirai pripažinkite mokinių emocijas ir padėkite suprasti, kad nusivylimas yra natūralus.
  • Ramiai prižiūrėkite karoliukų dalijimą.
  • Keiskite vaidmenis, kad visi galėtų įsitraukti.
Papildomos ir laisvo laiko veiklos
  • Perpasakokite veiklą kaip istoriją arba pasakėčią.
  • Palyginkite sąžiningumą žaidimuose ir realiame gyvenime.
Diferencijavimas
  • Jaunesniems mokiniams: mažiau kauliukų arba bendri metimai.
  • Besimokantiems anglų kalbos / prieinamumui užtikrinti: vaizdinės užuominos, veiksmų demonstravimas, pagalba porose.
  • Saugumas: prižiūrėkite fizines užduotis ir suteikite galimybę rinktis alternatyvas.
Siūloma užduotis

Papasakokite vienam iš tėvų ar globėjui apie vieną žaidimo taisyklę, kuri Jums atrodė sąžininga. Paklauskite, kas, jų manymu, padeda užtikrinti taisyklės sąžiningumą.

2.5Tai nesąžininga (istorijų metas)

Veiklos tipasPasakojimų metasDiskusija
Trukmė30–40 min
Dalyvavimo formaVisa klasė
Aprašymas

Mokiniai klausosi mokytojo skaitomos istorijos, kurios veikėjai gauna atlygį, ne visada atitinkantį jų pastangas. Svarbiais momentais mokytojas sustabdo skaitymą ir pakviečia mokinius diskutuoti bei įvertinti situaciją. Mokiniai apmąsto teisingumą, pastangas, sėkmę ir nevienodus rezultatus, ugdo moralinį samprotavimą ir plečia žodyną, padėsiantį vėlesnėse pamokose apie darbą, atlygį ir darbo įrodymą.

Tikslai

Mokymosi rezultatai

Atlikę šią veiklą, mokiniai gebės:

  • Atpažinti situacijas, kurios atrodo teisingos arba neteisingos
  • Susieti pastangas su atlygiu remdamiesi istorijos įvykiais
  • Pagarbiai reikšti nuomonę ir emocijas
  • Ugdyti pradinius moralinio samprotavimo įgūdžius remdamiesi tikrais pavyzdžiais

Tikslas mokinio žodžiais

  •  „Išklausyti istoriją ir nuspręsti, ar veikėjai gauna tai, ko nusipelnė.“
Priemonės
  • Viena mokytojo pasirinkta istorijų knyga, kurioje pasakojama apie pastangas ir atlygį
  • Piešimo popierius ir pieštukai arba kreidelės
  • Pravartu turėti: atspausdintus istorijos veikėjų paveikslėlius, lipnius lapelius skaitymo sustojimo vietoms pažymėti
  • Pravartu turėti: vaizdinį laikmatį diskusijų trukmei reguliuoti
  • Pravartu turėti: patogią skaitymo erdvę (kilimėlį, kėdes, ratu išdėstytas sėdimas vietas)

Paruošimas

  • Pasirinkite ir iš anksto perskaitykite istoriją apie pastangas ir atlygį; pažymėkite nuo trijų iki penkių vietų, kuriose sustosite aptarti teisingumo.
  • Paruoškite tvarkingą skaitymo erdvę ir išdėliokite piešimo priemones refleksijai.

Eiga

1 žingsnis: pasiruošimas pamokai

2 minutės

  1. Pristatykite klausimą, į kurį gilinsitės skaitydami: „Ar tai teisinga?“ Paklauskite, ką reiškia teisingumas ir ar net laikantis taisyklių situacija gali atrodyti neteisinga.
2 žingsnis: veikla

20-25 minutės

Pasiruošimas
  1. Parodykite viršelį, pristatykite veikėjus ir paaiškinkite, kad skaitydami sustosite įvertinti, ar su jais elgiamasi teisingai, ir kad svarbiau pagrįsti savo nuomonę, o ne rasti vieną teisingą atsakymą.
Pavyzdžio pateikimas
  1. Pateikite vieną situacijos teisingumo vertinimo pavyzdį ir parodykite, kaip mokiniai gali pagrįsti savo nuomonę.
Veiklos vykdymas
  1. Skaitykite garsiai. Kaskart sustoję paklauskite, kas nutiko, ar atlygis buvo pelnytas ir ar tai atrodė teisinga; paprašykite mokinių pagrįsti savo nuomonę.
Tarpinis pasitikrinimas
  1. Įpusėję istoriją paklauskite, su kuo elgiamasi teisingai ir ar tai gali pasikeisti.
Refleksija
  • Paklauskite, kuri istorijos dalis atrodė neteisingiausia, kas labiausiai stengėsi ir ar už pastangas buvo atlyginta.
3 žingsnis: užbaigimas
  1. Sutvarkykite aplinką. Pabrėžkite: „Teisingumas susijęs su pastangomis ir galimybėmis, o ne vien su rezultatais.“

Pagrindiniai akcentai

  • Remdamiesi istorija aptarkite, kaip susiję pastangos, atlygis ir teisingumas.

Klausimai diskusijai

10 minučių

  1. Apžvelkite pagrindines sąvokas: pastangos, atlygis, teisingumas.
  2. Paklauskite: „Kada atlygis yra teisingas?“
  3. Paklauskite: „Ar visi turėtų gauti vienodą atlygį, ar reikėtų atsižvelgti į pastangas?“
  4. Susiekite su būsimomis pamokomis: „Kitose pamokose nagrinėsime sistemas, kuriose atlygį lemia būtent pastangos.“

Pastabos

Klasės valdymas
  • Parodykite, kad emocinės reakcijos ir nuomonių skirtumai yra natūralūs
  • Užtikrinkite, kad kiekvienas būtų išgirstas
  • Sustokite trumpam ir nenukrypkite nuo temos
Papildomos veiklos ir užduotys likusiam laikui
  • Mokiniai nupiešia vieną sceną ir parodo, ar joje buvo elgiamasi teisingai, ar neteisingai.
  • Perrašykite pabaigą taip, kad ji būtų teisingesnė
  • Suvaidinkite vieną sceną ir balsuokite, ar joje elgiamasi teisingai
Diferencijavimas
  • Jaunesniems mokiniams: balsavimas nykščiais atsakant „taip“ arba „ne“ į klausimą, ar tai teisinga
  • Besimokantiems anglų kalbos / prieinamumui užtikrinti: vaizdinės priemonės ir supaprastinti klausimai
  • Saugumas: veikla sėdint, minimalus judėjimas
Siūloma užduotis

Pasidalykite istorija su vienu iš tėvų ar globėju ir paklauskite: „Kas lemia, kad atlygis atrodo teisingas?“

2.6Laiko preferencija

Veiklos tipasPasakojimų metasDiskusija
Trukmė20 min
Dalyvavimo formaVisa klasė
Aprašymas

Mokiniai tyrinėja laiko preferencijos sąvoką pasitelkdami pažįstamą pasaką _Trys paršiukai_. Klausydamiesi pasakos, aptardami veikėjų pasirinkimus ir lygindami statybines medžiagas, mokiniai svarsto, kuo skiriasi trumpalaikis patogumas ir ilgalaikis tvirtumas. Veikla padeda vaikams suprasti, kad pastangos ir kantrybė vėliau gali duoti geresnių rezultatų.

Tikslai

Mokymosi rezultatai

Šios veiklos pabaigoje mokiniai gebės:

  • Atpažinti, kad skuboti pasirinkimai gali turėti pasekmių vėliau
  • Suprasti, kad pastangos ir kantrybė gali padėti pasiekti tvirtesnių rezultatų
  • Pradėti paprastai suprasti laiko preferencijos sąvoką
  • Praktikuotis lyginti galimybes ir paaiškinti savo samprotavimus

Tikslas mokinio žodžiais

  •  „Išklausyti pasaką ir nuspręsti, kurie pasirinkimai buvo išmintingi ir kodėl.“
Priemonės
  • Pasakos „Trys paršiukai“ knyga arba spausdinta iliustruota versija
  • Vaizdinės priemonės, kuriose pavaizduoti nameliai iš šiaudų, pagaliukų ir plytų (žr. A priedą)
  • Atspausdintas šiaudų, pagaliukų ir plytų palyginimo lapas (po vieną kiekvienam mokiniui arba porai)
  • Vaškinės kreidelės arba flomasteriai
  • Balta rašymo lenta arba plakato lapas grupės diskusijos pastaboms užrašyti
  • Žymekliai
  • Papildomai praverstų: lėlės arba iškirptos veikėjų figūrėlės
  • Papildomai praverstų: projektorius arba ekranas vaizdams rodyti

Paruošimas

  • Padėkite pasakų knygą ir vaizdines priemones ten, kur mokiniai galėtų jas matyti.
  • Paruoškite lentą idėjoms užrašyti ir išdėliokite dalijamąją medžiagą bei vaškines kreideles.

Eiga

1 žingsnis: pasiruoškite pamokai

3 minutės

  1. Prisiminkite „Tris paršiukus“ ir jų namelius. Paaiškinkite, kad klasė apsvarstys kiekvieno paršiuko pasirinkimus.
2 žingsnis: veikla

15 minučių

Pasiruošimas
  1. Paaiškinkite, kad mokiniai, remdamiesi pasaka ir paveikslėliais, aptars išmintingus pasirinkimus; priminkite jiems kalbėti paeiliui.
Pavyzdys
  1. Pateikite pavyzdį: „Lengvas kelias gali būti malonus dabar, o tvirtas sprendimas gali padėti vėliau.“
Veiklos vykdymas
  1. Skaitykite rodydami iliustracijas; stabtelėkite, kad mokiniai galėtų spėti ir palyginti, kaip greitai pastatomas kiekvienas namelis ir kaip jis atlaiko vilko puolimą.
  2. Aptarkite, kuris namelis tvirčiausias, greičiausiai pastatomas ir ilgaamžiškiausias. Apibrėžkite laiko preferenciją: rinktis tai, kas lengva dabar, arba tai, kas bus geriau vėliau.
  3. Užpildykite šiaudų, pagaliukų ir plytų palyginimo lapą (A priedas) ir paklauskite, kurį namelį mokiniai statytų.
Refleksija
  • Paklauskite, kuri medžiaga ilgiausiai tarnauja, iš kurios greičiausia statyti ir kada laukimas jiems padėjo.
3 žingsnis: apibendrinimas

2 minutės

  1. Sutvarkykite darbo vietą. Įtvirtinkite mintį: „Didesnės pastangos dabar gali padėti vėliau.“

Pagrindiniai akcentai

  • Pasitelkite pasaką, kad palygintumėte trumpalaikį lengvumą su ilgalaikiais rezultatais.

Klausimai diskusijai

3-5 minutės

  • Pakartokite pagrindinę mintį: trumpalaikiai pasirinkimai gali sukelti ilgalaikių problemų.
  • Pritaikykite laiko preferencijos sąvoką kasdieniams sprendimams, pavyzdžiui, skanėstų pasilikimui vėlesniam laikui ar darbų užbaigimui prieš žaidžiant.
  • Įtvirtinkite mintį, kad kantrybė ir pastangos gali duoti geresnių rezultatų.

Pastabos

Jei mokytojai pageidauja, skaitymui galima pasirinkti kitų pasakų. Šios veiklos esmė – aptarti, kaip laiko preferencija gali paveikti rezultatus ir kodėl tai svarbu.

Klasės valdymas
  • Įtraukite mokinius į pasakojimą, skatindami spėlioti ir naudodami gestus
  • Darykite pauzes, kad išlaikytumėte dėmesį ir įsitraukimą
Papildomos veiklos ir užduotys likusiam laikui
  • Darykite pauzes, kad išlaikytumėte dėmesį ir įsitraukimą
  • Aptarkite šiandien naudojamas medžiagas, pavyzdžiui, plastiką, medieną, odą ar akmenį
Diferencijavimas
  • Jaunesniems mokiniams: rodymas, vaizdinės priemonės, klausimai, į kuriuos atsakoma „taip“ arba „ne“
  • Besimokantiems anglų kalbos / prieinamumui užtikrinti: kartojimas, paveikslėliai, supaprastinta kalba
  • Saugumas: veikla sėdint, kuo mažiau judėjimo
Siūloma užduotis

Papasakokite vienam iš tėvų ar globėjų, kuris paršelis priėmė geriausią sprendimą ir kodėl. Paklauskite, koks kantrybės pareikalavęs sprendimas jiems padėjo praeityje.

Papildomi ištekliai

2.7Protingi pasirinkimai

Veiklos tipasDiskusijaPristatymasKūrybiniai rankdarbiaiŽaidimas
Trukmė60 min
Dalyvavimo formaVisa klasėMažos grupėsPorosIndividualiai
Aprašymas

Mokiniai tyrinėja, kaip kasdieniai pasirinkimai veikia ilgalaikius rezultatus, siedami laiko preferenciją su maistu, sveikata, darbu, žaidimais ir mokymusi. Diskutuodami, naudodamiesi vaizdine laiko preferencijos ašimi, kūrybiškai kurdami superherojus ir žaisdami smagų palyginimo žaidimą, mokiniai apmąsto, kaip maži kasdieniai sprendimai stiprina jėgas, gebėjimą susikaupti ir kuria būsimą sėkmę.

Tikslai

Mokymosi rezultatai

Šios veiklos pabaigoje mokiniai gebės:

  • Suprasti, kad ilgalaikis mąstymas padeda pasiekti geresnių rezultatų
  • Taikyti laiko preferenciją priimant kasdienius sprendimus
  • Apmąstyti įpročius, susijusius su sveikata, maistu, mokymusi ir darbu
  • Atpažinti, kad mažų pasirinkimų poveikis laikui bėgant kaupiasi

Tikslas mokinio žodžiais

  •  „Sužinoti, kaip mano šiandienos pasirinkimai gali mane sustiprinti ateityje.“
Priemonės
  • Superherojų šablonai (žr. A priedą)
  • Laiko preferencija (žr. B priedą)
  • Spalvoti pieštukai, vaškinės kreidelės arba flomasteriai
  • Karoliukai arba žetonai apdovanojimams
  • Saldainiai arba nedideli skanėstai (nebūtina)
  • Herojaus savybių vertinimo vadovas (žr. C priedą)
  • Rašymo lenta arba vieta dideliam plakatui
  • Žymekliai
  • Klijai ir žirklės (nebūtina)
  • Praverstų: laikmatis arba vaizdinis atgalinio laiko skaičiavimo laikrodis

Paruošimas

  • Lentoje nubrėžkite laiko preferencijos ašį ir išdėliokite superherojų šablonus, spalvinimo priemones bei žaidimo reikmenis.
  • Paruoškite karoliukus ir, jei naudosite, skanėstus; palikite vietos diskusijoms ir žaidimams.

Eiga

1 žingsnis: pasiruošimas pamokai

10 minučių

  1. Prisiminkite pasaką „Trys paršiukai“ paklausdami, kuris namelis išsilaikė ilgiausiai ir kodėl jis buvo tvirčiausias.
  2. Nubrėžkite horizontalią laiko preferencijos ašį: kairėje užrašykite „Didelė laiko preferencija — noras gauti rezultatą dabar“, o dešinėje — „Maža laiko preferencija — pasirengimas palaukti geresnių rezultatų“, tada išdėstykite šiaudus, pagaliukus ir plytas išilgai ašies.
2 žingsnis: veikla

45 minutės

Pasiruošimas
  1. Paaiškinkite, kad kasdieniai pasirinkimai yra tarsi statybinės medžiagos: vieni teikia greitą malonumą, bet nėra tvirti, o kiti reikalauja pastangų ir išlieka ilgiau.
Pavyzdžio demonstravimas
  1. Pateikite pavyzdį, tarkime, pasirinkimą tarp saldainių ir sveiko patiekalo; pažymėkite abu pasirinkimus laiko preferencijos ašyje ir paaiškinkite, kodėl juos pažymėjote būtent ten.
Veiklos vykdymas
3 žingsnis: diskusija apie kasdienius pasirinkimus

20 minučių

  1. Pristatykite kategorijas — maistą, sveikatą, darbą, žaidimus ir mokymąsi — ir pateikite pavyzdžių, tokių kaip pasirinkimas tarp saldainių ir daržovių arba tarp paskubomis ir kruopščiai atliekamų namų darbų.
  2. Paprašykite mokinių pažymėti kiekvieną pasirinkimą ašyje ir paaiškinti savo samprotavimus.
4 žingsnis: sukurkite savo superherojų

25 minutės

  1. Išdalykite superherojų šablonus. Mokiniai sugalvoja savo herojui vardą, jį nuspalvina ir kiekvienoje kategorijoje pasirenka tai, kas jiems labiausiai patinka; tada peržiūri savo pasirinkimus ir pagal laiko preferenciją skiria stiprybės taškus.
5 žingsnis: superherojų kova ir refleksija

15 minučių

  1. Suskirstykite mokinius poromis arba mažomis grupėmis, kad jie palygintų herojų savybes žaisdami „Top Trumps“ stiliaus raundus; pabrėžkite, kad tikslas yra mokytis, o ne laimėti.
Supratimo patikrinimas
  1. Stebėkite, ar mokiniai gali paaiškinti, kodėl tam tikri pasirinkimai padeda sukurti stipresnius herojus.
  2. Klausykitės, ar mokiniai įžvelgia ryšį tarp pastangų ir ilgalaikių rezultatų.
Refleksija
  • Paklauskite: „Kurie pasirinkimai labiausiai sustiprino jūsų herojų?“
  • Paklauskite: „Ar yra vienas pasirinkimas, kurį norėtumėte patobulinti?“
  • Pakvieskite mokinius įvardyti vieną veiksmą, rodantį pirmenybę ilgalaikei naudai, kurį jie galėtų išbandyti šią savaitę.
6 žingsnis: Apibendrinimas

5 minutės

  1. Surinkite priemones, sutvarkykite kūrybinio darbo vietas ir padėkokite mokiniams už kūrybiškumą bei nuoširdumą. Pabrėžkite: „Tvirta ateitis kuriama po vieną mažą pasirinkimą.“

Pagrindiniai akcentai

  • Taikykite ilgalaikį mąstymą, kad kasdien priimtumėte geresnius sprendimus.

Klausimai diskusijai

10 minučių

  1. Priminkite mintį, kad maži kasdieniai pasirinkimai ilgainiui kaupiasi.
  2. Pabrėžkite, kad dabartinės pastangos dažnai lemia geresnius rezultatus ateityje.
  3. Susiekite su kasdieniu gyvenimu: paprašykite mokinių įvardyti vieną įprotį, kurį jie gali pradėti ugdyti šiandien.

Pastabos

Klasės valdymas
  • Kalbėkite padrąsinamai ir nesmerkite
  • Pabrėžkite, kad įpročiai tyrinėjami, o ne vertinami pažymiais
Papildomos veiklos ir užduotys likusiam laikui
  • Po savaitės geresnių pasirinkimų atnaujinkite herojaus dizainą
  • Iššūkis atidėti pasitenkinimą: nedidelis skanėstas ir papildomas atlygis už laukimą
Diferencijavimas
  • Jaunesni mokiniai: mažiau pasirinkimų ir pagalba renkantis
  • Anglų kalbos besimokantiems mokiniams / prieinamumas: vaizdinės priemonės, pavyzdžių demonstravimas, bendramokslio pagalba
  • Saugumas: prižiūrėkite, kaip naudojamos žirklės ir kaip mokiniai juda
Siūloma užduotis

Pasikalbėkite su vienu iš tėvų ar globėju apie vieną mažą pasirinkimą, kuris vėliau gali kam nors padėti. Pasidalykite vienu pavyzdžiu iš veiklos.

Papildomi ištekliai

↑ Grįžti į turinį