Modulis 4 iš 6

Sauga, saugumas ir privatumas

4.1Apžvalga

Pratarmė

Šiame skyriuje supažindinama su apdairaus skaitmeninio pilietiškumo įpročiais: spręsti, kuo dalytis, atpažinti, kas valdo prieigą prie informacijos, ir suprasti, kodėl privačias žinutes verta saugoti. Mokiniai mokysis priimti apgalvotus sprendimus, neprašomi atskleisti jokios asmeninės informacijos.

Pagrindiniai tikslai

  • Atskirti viešą ir privačią informaciją.
  • Nagrinėti pasitikėjimą, prieigą ir būdus, kuriais galima apsaugoti informaciją.
  • Mokytis priimti pagarbius ir atsakingus sprendimus dėl dalijimosi informacija.

Kas laukia

Rūšiuodami informaciją į viešą ir privačią, žaisdami žinučių perdavimo žaidimus, gamindami šifravimo diskus ir dalyvaudami estafetės užduotyje, mokiniai patirs, kaip informaciją galima pakeisti, nugirsti ar apsaugoti. Pedagogų laukia praktiniai pokalbiai apie ribas, pasitikėjimą, sutikimą ir atsakingą bendravimą.

Kodėl tai svarbu „Bitcoin“

„Bitcoin“ veikimas priklauso nuo to, ar žmonės saugo svarbią informaciją ir supranta skirtumą tarp viešo įrašo ir privačiojo rakto. Šios pradinės, mokinių amžiui pritaikytos sampratos parengia juos saugiai naudotis tarpusavyje sujungtomis sistemomis ir vertinti privatumą kaip pasirinkimą bei atsakomybę, o ne kaip tai, ko reikėtų bijoti.

4.2Vartų sargai

Veiklos tipasDiskusijaRūšiavimas / klasifikavimasRefleksija
Trukmė30 min
Dalyvavimo formaVisa klasėPorosIndividualiai
Aprašymas

Per mokytojo vedamą diskusiją ir vaizdinius pavyzdžius mokiniai nagrinėja viešųjų ir privačių erdvių bei viešos ir privačios informacijos skirtumus. Remdamiesi pažįstamomis kasdienėmis situacijomis, mokiniai mokosi atskirti, kas paprastai yra vieša, o kas – privatu, ir apmąsto mintį, kad kiekvienas gali pasirinkti, kokią informaciją pasilikti sau, o kokia dalytis. Veikla ugdo pradinį supratimą apie privatumą, ribas ir asmeninę atsakomybę.

Tikslai

Mokymosi rezultatai

Šios veiklos pabaigoje mokiniai gebės:

  • Atskirti viešąsias ir privačias erdves bei viešą ir privačią informaciją
  • Paaiškinti, kodėl kai kuriuos dalykus reikėtų pasilikti sau
  • Suprasti, kad žmonės gali pasirinkti, kuo dalytis
  • Pagarbiai diskutuoti ir savarankiškai priimti sprendimus

Tikslas mokinio žodžiais

  •  „Įvertinti, kurie dalykai yra vieši, kurie – privatūs ir kuo noriu dalytis.“
Priemonės
  • Vaizdinės priemonės arba kortelės su vietų ir informacijos pavyzdžiais (žr. A priedą)
  • Mokinio užduočių lapas su žymimaisiais langeliais „Vieša / Privatu“ (žr. B priedą)
  • Pieštukai arba vaškinės kreidelės
  • Baltoji lenta arba plakato kartonas
  • Žymekliai
  • Papildomai praverstų: projektorius arba ekranas vaizdams rodyti

Paruošimas

  • Parodykite korteles arba skaidres su pavyzdžiais ir užrašykite VIEŠA ir PRIVATU lentoje.
  • Išdėliokite užduočių lapus ir rašymo priemones.

Eiga

1 žingsnis: pamokos pradžia

5 minutės

  1. Paklauskite mokinių: „Ką reiškia „vieša“?“ ir „Ką reiškia „privatu“?“ Priimkite įvairius atsakymus kol kas jų netaisydami, tada paaiškinkite, kad klasė tai nuspręs kartu, remdamasi kasdieniais pavyzdžiais.
2 žingsnis: veikla

20 minučių

Pasirengimas
  1. Paaiškinkite, kad kai kurie dalykai paprastai yra vieši, kiti – privatūs, o dar kiti priklauso nuo pasirinkimo, todėl ne visada yra vienas teisingas atsakymas.
Pavyzdžio aptarimas
  1. Palyginkite viešumo pavyzdį, tarkime, parką („Daug žmonių gali ten nueiti ir jį pamatyti“), su privatumo pavyzdžiu, tarkime, slaptažodžiu („Jis priklauso tik vienam žmogui“).
Veiklos vykdymas
  1. Po vieną rodykite vaizdinius pavyzdžius, pavyzdžiui, parką, autobusą, tualetą, automobilį, akių spalvą, slaptažodį ar banko kortelės PIN kodą, ir paprašykite mokinių balsuoti: „vieša“ ar „privatu“. Padėkite pavyzdį po atitinkama antrašte, tada paklauskite: „Kodėl?“ arba „Ar tai kada nors galėtų pasikeisti?“
Supratimo patikrinimas
  1. Paprašykite mokinių savais žodžiais paaiškinti, kuo skiriasi tai, kas vieša, ir tai, kas privatu; klausydamiesi vertinkite supratimą, o ne atmintinai išmoktus apibrėžimus.
Refleksija
  • Paklauskite: „Ar akių spalva visada yra privati informacija?“
  • Paklauskite: „Ar kas nors gali būti privatu, net jei kiti žmonės tai mato?“
  • Padėkite mokiniams suprasti, kad žmonės patys pasirenka, kokia informacija dalytis.
3 žingsnis: apibendrinimas
  1. Surinkite užduočių lapus ir priemones. Įtvirtinkite mintį: „Jūs patys sprendžiate, kokia informacija dalytis; apdairus rūpinimasis privatumu padeda jums išlikti saugiems.“

Pagrindiniai akcentai

  • Atskirti viešą ir privačią informaciją ir nuspręsti, kuo dalytis.

Klausimai diskusijai

5 minutės

  1. Išdalykite užduočių lapus su žymimaisiais langeliais.
  2. Mokiniai prie kiekvieno punkto nusprendžia, ar norėtų, kad tai būtų vieša, ar privatu.
  3. Pabrėžkite, kad skirtingų žmonių atsakymai gali skirtis.

Pastabos

Klasės valdymas
  • Skatinkite pagarbiai klausytis ir reikšti skirtingas nuomones
  • Neprašykite mokinių dalytis jautria asmenine informacija
Papildomos veiklos ir užduotys likusiam laikui
  • Pridėkite skaitmeninių pavyzdžių, pavyzdžiui, naudotojų vardų ar nuotraukų
  • Sukurkite plakatą su klasės dalijimosi informacija taisyklėmis
  • Aptarkite superherojus ir piktadarius - kodėl jie slepia savo tapatybę?
  • Sudarykite diagramą, kurioje būtų parodyta, kokia informacija kiekvienas mokinys nori dalytis, o kokią nori išlaikyti privačią
Diferencijavimas
  • Jaunesniems mokiniams: naudokite tik su vietomis susijusius pavyzdžius
  • Vyresniems mokiniams: pereikite prie sudėtingesnių temų (DNR, veido atpažinimas, GPS buvimo vieta, vardas)
  • Anglų kalbos besimokantiems mokiniams/prieinamumui užtikrinti: vaizdinės priemonės, gestai, paprasta kalba
  • Saugumas: venkite prašyti tikrų slaptažodžių ar asmens duomenų
Siūloma užduotis

Paprašykite suaugusiojo, kuriuo pasitikite, įvardyti vieną informacijos rūšį, kurią jis nusprendžia išlaikyti privačią, ir paaiškinti kodėl. Pasidalykite vienu dalyku, kurį sužinojote apie viešą ir privačią informaciją.

4.3Pokalbių pasiklausymas

Veiklos tipasSimuliacijaŽaidimasDiskusijaPatirtinis mokymasis
Trukmė40–50 min
Dalyvavimo formaVisa klasėMažos grupės
Aprašymas

Mokiniai tyrinėja, kaip informacija keičiasi priklausomai nuo to, kas ją perduoda ir kam leidžiama ją išgirsti. Per keletą trumpų žinučių perdavimo žaidimų, kurių taisyklės keičiasi, mokiniai patys patiria, ką reiškia pasitikėti, klysti ir tyčia trukdyti. Aptariant veiklą daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip žinutės gali pasikeisti, nutekėti ar būti apsaugotos ir kas turėtų spręsti, kam suteikti prieigą prie informacijos.

Tikslai

Mokymosi rezultatai

Šios veiklos pabaigoje mokiniai:

  • Patirs, kaip informacija gali keistis, kai ją vieni kitiems perduoda žmonės
  • Atpažins skirtumą tarp klaidų ir tyčinių pakeitimų
  • Supras, kad ne kiekvienas turėtų girdėti kiekvieną žinutę
  • Pradės kritiškai mąstyti apie pasitikėjimą, privatumą, taip pat informacijos kontrolę

Tikslas mokinio žodžiais

  •  „Pamatyti, kas nutinka žinutei, kai ją perduoda skirtingi žmonės.“
Priemonės
  • Paruoštos kortelės su trumpomis ir ilgomis žinutėmis (mokytojui pasinaudoti) (žr. A priedą)
  • Popierius ir pieštukas bėgamojo diktanto variantui
  • Laisva erdvė klasėje judėti
  • Rašymo lenta arba plakato lapas aptarimo pastaboms
  • Rašikliai aptarimo pastaboms užrašyti
  • Papildomai praverstų: paprastų simbolių arba pakaitinio šifro lentelė pasirenkamai užšifruotos žinutės užduočiai (žr. B priedą)
  • Papildomai praverstų: papildomos atspausdintos žinučių kortelės — po vieną pakabintą kopiją kiekvienai komandai — ir lipnioji juosta arba spaustukai bėgamojo diktanto variantui
  • Papildomai praverstų: laikmatis

Paruošimas

  • Paruoškite vieną paprastą ir vieną sudėtingą žinutę, tada suskirstykite mokinius į komandas po 6–8.
  • Atlaisvinkite saugią erdvę, kurioje mokiniai galėtų išsirikiuoti ir judėti.

Eiga

1 žingsnis: Pasiruošimas pamokai

5 minutės

  1. Paklauskite, ar mokiniai yra žaidę sugedusį telefoną ir ar žinutė visada išlieka tokia pati. Paaiškinkite, kad jie išbandys, kam galima patikėti žinutę; venkite techninių ar abstrakčių sąvokų.
2 žingsnis: Veikla

30-35 minutės

Pasiruošimas
  1. Suskirstykite klasę į nedideles komandas. Paaiškinkite, kad bus keli trumpi tos pačios struktūros, bet skirtingų taisyklių raundai ir kad už klaidas niekas nebus baudžiamas.
Demonstravimas
  1. Pademonstruokite šnabždėjimo taisykles pasitelkdami labai trumpą pavyzdį: tik šnabždėti, nekartoti ir netaisyti klaidų.
Vykdymas
1 raundas – Paprasta žinutė (patikima grandinė)
  1. Pašnibždėkite labai paprastą sakinį pirmajam mokiniui; mokiniai perduoda jį toliau iš eilės, o paskutinis mokinys pasako jį garsiai.
  2. Trumpas aptarimas: Ar žinutė buvo teisinga? Ar kas nors ją pakeitė tyčia? Ar buvo lengva pasitikėti grupe?
2 raundas – Sudėtinga žinutė (sudėtinga informacija)
  1. Pakartokite šnabždėjimo grandinę su ilgesniu, tikslesniu sakiniu, tada paprašykite paskutinio mokinio pasakyti jį garsiai.
  2. Trumpas aptarimas: Kas pasikeitė? Kur žinutė išsikraipė? Ar kas nors elgėsi blogai, ar tiesiog buvo sunku?
3 raundas – Slapta taisyklė (tyčinis pakeitimas)
  1. Naudokite tą pačią sudėtingą žinutę, bet slapta pasakykite vienam grandinės viduryje esančiam mokiniui, kad jis gali pakeisti vieną žodį. Taisyklės viešai neskelbkite; tada pradėkite šnabždėjimo grandinę.
  2. Trumpas aptarimas: Ar tai atrodė kitaip nei klaidos? Kaip galėjome suprasti, kad kažkas ne taip? Kas atrodė nesąžininga?
Pasirenkamas variantas – Bėgamasis diktantas (kontrolė ir pasitikėjimas)
4 raundas – Patikimas bėgikas
  1. Padėkite užrašytą žinutę kitame klasės gale. Vienas mokinys nubėga jos perskaityti, grįžęs pasako ją rašančiajam, o šis ją užrašo.
  2. Trumpas aptarimas: Ar taip buvo aiškiau nei šnabždant ir kodėl?
5 raundas – Nepatikima erdvė
  1. Šalia bėgiko kelio paskirkite klausytoją, kuris gali girdėti žinutę, bet negali jos matyti.
  2. Trumpas aptarimas: Kas sužinojo tai, ko neturėjo sužinoti, ir ar žinutė vis dar buvo saugi?
Pasirenkamas baigiamasis pakeitimas – Užšifruota žinutė
  1. Pakartokite bėgamąjį diktantą su žinute, užrašyta paprastu simbolių šifru (Žr. B priedą).
  2. Paprašykite mokinių stebėti, kas gali ją suprasti.
  3. Pasitikrinimas: kas gali ją perskaityti, o kas ją girdi, bet nieko nesužino?
Refleksija
  1. Paklauskite, kas turėtų girdėti viską, kas neturėtų girdėti nieko ir kas turėtų tai nuspręsti; leiskite mokiniams įvardyti problemą savais žodžiais.
3 žingsnis: apibendrinimas

5 minutės

  1. Padėkokite mokiniams už nuoširdų dalyvavimą, sutvarkykite klasę ir pabrėžkite: „Atsargus elgesys su informacija padeda apsaugoti žmones.“

Pagrindiniai akcentai

  • Stebėkite, kaip perduodamos žinutės gali pasikeisti, ir paaiškinkite, kaip pasitikėjimas veikia privatumą ir tikslumą.

Klausimai diskusijai

5-10 minučių

  1. Priminkite, kad žinutės gali pasikeisti, nutekėti arba būti pakeistos.
  2. Pabrėžkite, kad pasitikėjimas priklauso nuo taisyklių ir ribų.
  3. Susiekite su ankstesnėmis pamokomis apie viešą ir privačią informaciją.

Pastabos

Klasės valdymas
  • Parodykite, kad klaidos ir emocinės reakcijos yra natūralios, kartu ramiai valdydami situaciją.
  • Nekaltinkite slapto taisyklių pažeidėjo ir neatskleiskite, kas jis yra, nebent mokiniai to aiškiai paprašytų.
Papildomos ir laisvo laiko veiklos
  • Sukurkite klasės taisyklę, skirtą žinutėms apsaugoti, arba pakeiskite žaidimą, kad jis būtų teisingesnis.
Diferencijavimas
  • Jaunesniems mokiniams: trumpesnės žinutės ir mažiau raundų.
  • Besimokantiesiems anglų kalbos / prieinamumas: vaizdinės užuominos, lėtesnis tempas, bendramokslio pagalba.
  • Saugumas: kontroliuojamas judėjimas ir aiškios šnabždėjimo taisyklės.
Siūloma užduotis

Namuose perduokite trumpą žinutę per du žmones ir palyginkite galutinę žinutę su pradine. Papasakokite vienam iš tėvų ar globėjui, kas gali nutikti perduodant žinutes.

4.4Šifropankai rašo kodą

Veiklos tipasKūrybiniai rankdarbiaiPatirtinis mokymasis
Trukmė45–60 min
Dalyvavimo formaVisa klasėIndividualiai
Aprašymas

Mokiniai supažindinami su kodais kaip būdu paslėpti ir apsaugoti informaciją. Atlikdami praktinę rankdarbių užduotį, mokiniai pasigamina paprastą šifravimo diską ir juo užšifruoja bei iššifruoja su Bitcoin susijusius žodžius. Ši veikla lavina smulkiąją motoriką, loginį mąstymą ir supažindina su kriptografijos pradmenimis, kartu žaismingai ir praktiškai įtvirtindama naujus terminus.

Tikslai

Mokymosi rezultatai

Šios veiklos pabaigoje mokiniai gebės:

  • Suprasti, ką reiškia užšifruoti ir iššifruoti; atpažinti, kad pakeitus kodą pasikeičia rezultatas; naudotis šifravimo disku paprastiems žodžiams užšifruoti ir iššifruoti; teisingai iššifruoti ir užšifruoti pasirinktus su Bitcoin susijusius terminus.

Tikslas mokinio žodžiais

  •  „Pasigaminti slaptojo kodo įrankį ir juo paslėpti bei perskaityti žodžius.“
Priemonės
  • Atspausdinti šifravimo disko šablonai su vidiniu ir išoriniu abėcėlės žiedais (žr. A priedą)
  • Atspausdintas užduočių lapas su užšifruotais Bitcoin terminais (žr. B priedą)
  • Pieštukai, vaškinės kreidelės arba flomasteriai
  • Žirklės
  • Po vieną popieriaus tvirtinimo smeigtuką su atlenkiamomis kojelėmis kiekvienam šifravimo diskui
  • Balta rašymo lenta arba plakatinis kartonas
  • Rašikliai baltai lentai arba plakatams
  • Papildomai praverstų: iš anksto pagamintas šifravimo diskas demonstravimui, papildomi užduočių lapai praktikai
  • Papildomai praverstų: demonstravimas projektoriumi, žirklės kairiarankiams

Paruošimas

  • Atspausdinkite šifravimo disko šablonus ir užduočių lapus; demonstravimui paruoškite vieną didelį diską arba jo variantą lentoje.
  • Saugiai išdėliokite žirkles ir tvirtinimo smeigtukus.

Eiga

1 žingsnis: Pamokos įvadas

5 minutės

  1. Paklauskite mokinių, kas yra slaptasis kodas ir kur jie yra jį matę, pavyzdžiui, žaidimuose, slaptose žinutėse ar spynose. Pristatykite sąvokas užšifruoti ir iššifruoti paprastais žodžiais ir paaiškinkite, kad mokiniai naudos kodą žodžiams paslėpti ir atskleisti.
2 žingsnis: Veikla

35-45 minutės

Pasiruošimas
  1. Paaiškinkite, kad paslinkus raides sukuriamos slaptos žinutės; užrašykite abėcėlę ir parodykite paprastą poslinkį, pavyzdžiui, kaip A tampa D.
Demonstravimas
  1. Parodykite, kaip, taikant raidžių poslinkį, užšifruoti ir tada iššifruoti trumpą žodį. Pristatykite šifravimo diską ir parodykite, kad tiek jo padėtis, tiek pasukimų skaičius keičia gaunamas raides.
Atlikimas
1 dalis – Šifravimo disko gamyba
  1. Mokiniai iškerpa vidinį ir išorinį abėcėlės skritulius, uždeda mažesnį skritulį ant didesnio ir sutvirtina juos smeigtuku, kad diskas laisvai suktųsi. Tada jį išbando, sulygiuodami skirtingas raides.
Supratimo patikrinimas
  1. Kartu iššifruokite vieną žodį ir patikrinkite, ar mokiniai supranta, kaip disko pasukimas pakeičia rezultatą.
2 dalis – Šifravimo ir iššifravimo praktika
  1. Mokiniai savo šifravimo disku iššifruoja užduočių lapo žodžius ir užšifruoja Bitcoin terminus, taikydami pasirinktą raidžių poslinkį. Vaikščiokite po klasę, padėkite mokiniams ir patikrinkite, ar jie supranta užduotį.
Refleksija
  • Paklauskite mokinių, kas nutiko pakeitus disko padėtį.
  • Paklauskite, ar pasikeitus kodui tas pats žodis visada atrodo vienodai.
  • Paklauskite, kodėl kas nors galėtų norėti tokiu būdu paslėpti informaciją.
3 žingsnis: Apibendrinimas
  • Surinkite žirkles ir bendro naudojimo priemones, o šifravimo diskus leiskite mokiniams pasilikti. Pabrėžkite: „Pakeitus kodą pasikeičia žinutė, bet jos prasmė išlieka ta pati.“

Pagrindiniai akcentai

  • Naudotis šifravimo disku paprastiems žodžiams užšifruoti ir iššifruoti.

Klausimai diskusijai

2 minutės

  • Pakartokite pagrindines sąvokas: užšifruoti, iššifruoti, kodas, žinutė.

Pastabos

Klasės valdymas
  • Atidžiai prižiūrėkite, kaip naudojamos žirklės ir tvirtinimo smeigtukai.
  • Skatinkite kantrybę gaminant diską.
Papildomos veiklos ir užduotys likusiam laikui
  • Ribotos trukmės iššifravimo užduotis naudojant naujus užšifruotus žodžius.
  • Surenkite iššifravimo žaidimą, pavyzdžiui, šifruotą „Kartuvių“ variantą, kai užšifruotas žodis užrašomas lentoje.
Diferencijavimas
  • Jaunesni mokiniai: naudokite trumpesnius žodžius, fiksuotą raidžių poslinkį ir su „Bitcoin“ nesusijusį žodyną.
  • Vyresni mokiniai: tegul patys pasirenka ir užrašo raidžių poslinkį, kad kiti galėtų iššifruoti.
  • Besimokantiems anglų kalbos / prieinamumas: vaizdinės abėcėlės atmintinės ir bendramokslių pagalba.
  • Sauga: žirklės bukais galais ir prižiūrimas smeigtukų naudojimas.
Siūloma užduotis

Naudodamiesi savo šifravimo disku, parašykite trumpą žinutę vienam iš tėvų ar globėjų, tada padėkite ją iššifruoti.

4.5Nostr

Veiklos tipasSimuliacijaŽaidimasKūrybiniai rankdarbiai
Trukmė50–60 min
Dalyvavimo formaMažos grupės
Aprašymas

Remdamiesi ankstesnėmis veiklomis apie pasitikėjimą, pranešimų perdavimą ir perėmimą, mokiniai dabar lygina atvirą informacijos perdavimą su užšifruotu bendravimu. Pirmiausia mokiniai praktiškai patiria, kad perduodant informaciją per tarpininkus reikia jais pasitikėti ir kad pranešimai gali būti nugirsti arba pakeisti. Tada jie pasitelkia šifravimo diskus pranešimams apsaugoti ir atranda, kad informacija gali išlikti privati net perduodama per nepatikimus ar viešus kanalus. ### Būtinos išankstinės žinios

Tikslai

Mokymosi rezultatai

Šios veiklos pabaigoje mokiniai gebės:

  • Apžvelgti, kodėl perduodant informaciją reikia pasitikėti tarpininkais
  • Atpažinti, kaip atvirai perduodami pranešimai gali nutekėti arba pasikeisti
  • Suprasti, kad šifravimas apsaugo informaciją net tada, kai tarpininkai yra nepatikimi
  • Sėkmingai užšifruoti ir iššifruoti žodžius naudojantis šifravimo disku.

Tikslas mokinio žodžiais

  •  „Rasti geresnį būdą siųsti pranešimus, kad nereikėtų pasitikėti visais.“
Priemonės
  • Paruoštos kortelės su atvirais pranešimais perdavimui (bent po vieną kiekvienai komandai)
  • Šifravimo diskų šablonai kiekvienam mokiniui (žr. A priedą)
  • Užduočių lapai arba tuščias popierius pranešimams užrašyti
  • Pieštukai arba flomasteriai
  • Žirklės
  • Dvišakės sąsagėlės arba kniedės šifravimo diskams sutvirtinti
  • Laisva erdvė klasėje judėti
  • Po du pažymėtus stalus arba darbo vietas kiekvienai komandai: siuntėjo ir gavėjo
  • Papildomai: paprastų ir sudėtingų pranešimų pavyzdžiai (žr. B priedą)
  • Papildomai: siuntėjo, bėgiko ir gavėjo vaidmenų kortelės; taškų lentelė arba lipdukai taškams žymėti
  • Papildomai: laikmatis

Paruošimas

  • Kiekvienai komandai pastatykite po du stalus toli vieną nuo kito ir ant kiekvieno siuntėjo stalo padėkite korteles su atvirais pranešimais.
  • Paruoškite šifravimo diskų priemones, bet iki 2 etapo jų nerodykite.

Eiga

1 žingsnis: pasiruošimas pamokai

5 minutės

  1. Paprašykite mokinių prisiminti ankstesnę veiklą, kai pranešimai buvo perduodami pašnibždomis arba per tarpininkus, ir jų pastebėtas problemas, susijusias su pasitikėjimu, klaidomis ar nugirdimu. Priminkite, kad pranešimai negalėjo išlikti privatūs, tada paaiškinkite, kad dabar jie išbandys, ar šią problemą galima išspręsti.
2 žingsnis: veikla

40–45 minutės

Pasiruošimas
  1. Suskirstykite mokinius į komandas po tris ir paskirkite nekintančius vaidmenis: 1 žaidėjas yra siuntėjas, 2 žaidėjas – bėgikas, o 3 žaidėjas – gavėjas.
Demonstravimas
  1. Pademonstruokite trumpą bėgiojamojo diktanto raundą su atviru pranešimu. Atkreipkite dėmesį, kad bėgikas turi jį pakartoti tiksliai ir kad bet kuris šalia esantis žmogus gali jį nugirsti.
1 etapas – atviras perdavimas (būtinas pasitikėjimas)
  1. 1 žaidėjas tyliai perskaito pranešimą, tada negarsiai jį perskaito 2 žaidėjui. 2 žaidėjas žodžiu perduoda jį 3 žaidėjui, kuris pranešimą užrašo; prireikus 2 žaidėjas gali bėgioti pirmyn ir atgal. Laimi pirmoji sėkmingai pranešimą perdavusi komanda.
Tarpinis aptarimas
  • Paklauskite, ar galutinis pranešimas atitiko pradinį.
  • Paklauskite, ar bėgikai nugirdo kitų komandų pranešimus.
  • Paklauskite, ar bėgikas galėjo pakeisti pranešimą.
  • Pabrėžkite, kad sistema veikė tik tada, kai bėgiku buvo pasitikima.
2 etapas – užšifruotas perdavimas (mažesnis pasitikėjimo poreikis)
  1. Išdalykite šifravimo diskų dalis ir padėkite mokiniams juos surinkti. Siuntėjas ir gavėjas slapta susitaria dėl raidžių poslinkio; 1 žaidėjas užšifruoja naują pranešimą, 2 žaidėjas perduoda tik užšifruotą tekstą, nežinodamas jo prasmės, o 3 žaidėjas jį užrašo ir iššifruoja.
Varžybų taisyklės
  • Komandos gauna taškų už teisingą iššifravimą.
  • Svarbu ir greitis, ir tikslumas.
  • Bėgikams neleidžiama sužinoti šifro.
Refleksija
  1. Paklauskite, kas pasikeitė pereinant nuo atviro prie užšifruoto perdavimo, ar vis dar reikėjo pasitikėti bėgiku ir kas kiekviename etape kontroliavo prieigą prie pranešimo.
3 žingsnis: apibendrinimas

5 minutės

  1. Surinkite bendras priemones ir sutvarkykite klasę, o mokiniams leiskite pasilikti savo šifravimo diskus. Pabrėžkite: „Kai jūsų pranešimas apsaugotas, jums nereikia pasitikėti visais.“

Pagrindiniai akcentai

  • Pasitelkite šifravimą, kad ištirtumėte, kaip saugiau perduoti pranešimus nepasitikint tarpininkais.

Klausimai diskusijai

5-10 minučių

  1. Priminkite, kad ankstesnės veiklos parodė, kaip žinutes galima perimti arba pakeisti.
  2. Priminkite, kad kodavimas leidžia žinutėms saugiai keliauti viešąja erdve.
  3. Susiekite tai su galimybe pasirinkti, kuri informacija yra vieša, o kuri – privati.

Pastabos

  • 4.3 - Telefonas
  • 4.4 - Šifropankai rašo kodą
Klasės valdymas
  • Vyresni mokiniai gali pasirinkti savo vaidmenį estafetėje
  • Prižiūrėkite bėgimo maršrutus ir prireikus reikalaukite eiti, o ne bėgti.
  • Pabrėžkite, kad klaidos yra natūrali mokymosi dalis.
Papildomos veiklos ir užduotys likusiam laikui
  • Sukeiskite vaidmenis ir pakartokite veiklą naudodami naują šifrą.
  • Pailginkite žinutes arba pridėkite klaidinančių žinučių.
Diferencijavimas
  • Jaunesniems mokiniams: pavieniai žodžiai ir fiksuotas raidžių poslinkis.
  • Besimokantiems anglų kalbos / prieinamumui užtikrinti: abėcėlės lentelės ir lėtesnis tempas.
  • Saugumas: aiškios judėjimo taisyklės ir prižiūrimas naudojimasis priemonėmis.
Siūloma užduotis

Paaiškinkite vienam iš tėvų ar globėjui, kaip kodas gali padėti išlaikyti žinutę privačią, net kai ji keliauja per viešą vietą.

↑ Grįžti į turinį